Vis pri­si­me­na­me tą di­džiu­lę jau­no žmo­gaus au­ką

Ri­man­to MĖ­ČIAUS nuo­trau­ka

Tą 1972-ųjų pa­va­sa­rį be­pre­ce­den­tis įvy­kis su­kė­lė Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų ir ka­gė­bis­tų val­džios są­my­šį, o vė­liau – ir įnir­šį. Ge­gu­žės 18 die­ną pla­nuo­tas reng­ti Ro­mo lai­do­tu­ves KGB pri­ver­tė ke­lio­mis va­lan­do­mis paanks­tin­ti – kad žmo­nės ne­spė­tų su­si­rink­ti. Bet ta­da R. Ka­lan­tos na­mų link trau­ku­si jau­ni­mo mi­nia, ne­ti­kė­tai sau­gu­mie­čiams, plūs­te­lė­jo į Kau­no Lais­vės alė­ją… Bu­vo su­telk­ta dau­giau kaip sep­ty­ni tūks­tan­čiai ka­rei­vių, mi­li­ci­nin­kų ir jų pa­gal­bi­nin­kų. Pri­rei­kė net dvie­jų die­nų pro­tes­tuo­to­jams nu­mal­šin­ti.

Tuoj po riau­šių (1972 m. ge­gu­žės 30 d.) LKP CK biu­ras priė­mė pu­siau slap­tą nu­ta­ri­mą, ku­ris bu­vo įvar­dy­tas taip – „Dėl po­li­ti­nio ir or­ga­ni­za­ci­nio dar­bo su­stip­ri­ni­mo, ry­šium su an­ti­vi­suo­me­ni­niais pa­si­reiš­ki­mais Kau­no mies­te“.

Ir vi­sų ra­jo­nų ko­mu­nis­tai ėmė ne­dels­da­mi jį įgy­ven­din­ti. Va, ko­kią ata­skai­tą „apie at­lik­tą dar­bą“ po mė­ne­sio (1972 m. bir­že­lio 27-ąją) LKP Plun­gės ra­jo­no ko­mi­te­tas pa­tei­kė cent­ro ko­mi­te­tui: „…Ry­šium su Kau­ne įvy­ku­siais an­ti­vi­suo­me­ni­niais pa­si­reiš­ki­mais, ra­jo­ne bu­vo pla­čiai or­ga­ni­zuo­ta tei­sin­ga in­for­ma­ci­ja gy­ven­to­jams apie šiuos įvy­kius, kas žy­mia da­li­mi su­truk­dė ne­tei­sin­gų ir iš­krai­py­tų gan­dų bei fak­tų skli­di­mui. Į šį dar­bą pla­čiai bu­vo įtrauk­ti ūkių, įmo­nių ir or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vai, pir­mi­nių par­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų sek­re­to­riai, po­li­tin­for­ma­to­riai, LKP RK lek­to­riai ir pra­ne­šė­jai, ad­mi­nist­ra­ci­nių or­ga­nų at­sto­vai bei ki­tas par­ti­nis ir kom­jau­ni­mo ak­ty­vas…

Vi­su­mo­je ra­jo­no dar­bo žmo­nės su pa­si­pik­ti­ni­mu smer­kia chu­li­ga­nų iš­puo­lį, ro­do di­de­lį po­li­ti­nį ir ga­my­bi­nį ak­ty­vu­mą. Ra­jo­no kai­mo žmo­nės or­ga­ni­zuo­tai vyk­do šie­nap­jū­tės dar­bus ir pa­sė­lių prie­žiū­rą, ima­si prie­mo­nių sėk­min­gam 2-ųjų penk­me­čio me­tų ga­my­bi­nių pla­nų ir so­cia­lis­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų įvyk­dy­mui, gar­bin­gai su­tik­ti TSRS įkū­ri­mo pen­kias­de­šimt­me­tį. Pa­siau­ko­jan­čiai dir­ba ra­jo­no pra­mo­nės, trans­por­to bei sta­ty­bos įmo­nių ko­lek­ty­vai.

Ta­čiau gre­ta šio tei­gia­mo po­li­ti­nio pa­ki­li­mo ra­jo­ne bu­vo at­ve­jas, kai Plun­gės dirb­ti­nių odų ga­myk­los šalt­kal­vis-re­mon­ti­nin­kas Gus­čius Sau­lius, Apo­li­na­ro s., 1952 m. gi­mi­mo, VLKJS na­rys ir R/S „LŽŪT“ (Ra­jo­no su­si­vie­ni­ji­mo„Lie­tu­vos že­mės ūkio tech­ni­ka“ – au­to­riaus pa­sta­ba) Plun­gės sky­riaus dar­bi­nin­kas Juš­ka Jur­gis, Jur­gio s., 1954 m. gi­mi­mo, su ki­tais dviems drau­gais, mė­gi­no su­de­gin­ti esan­tį mies­te sten­dą „Penk­me­čio re­zul­ta­tai“, ir prie šū­kio „Įvyk­dy­si­me TSKP XXIV su­va­žia­vi­mo nu­ta­ri­mus pir­ma lai­ko“, prie žo­džio „įvyk­dy­si­me“ pri­ra­šė žo­dį „ne“.

Šiems pi­lie­čiams iš­kel­ta bau­džia­mo­ji by­la.

„Ban­gos“ ko­lū­kio zoo­tech­ni­kas St. Jur­kus aiš­ki­no ko­lū­kie­čiams, kad R. Ka­lan­tos su­si­de­gi­ni­mas su­riš­tas su di­de­liu ky­ši­nin­ka­vi­mu, įvai­rio­mis ne­tei­sy­bė­mis, ku­rios yra pas mus pre­ky­bo­je ir t.t. Šiam pa­si­sa­ky­mui duo­tas ata­tin­ka­mas įver­ti­ni­mas ir at­kir­tis. Dau­giau pa­na­šių pa­si­sa­ky­mų ne­bu­vo.“

Šią in­for­ma­ci­ją pa­si­ra­šė Vy­tau­tas Šle­kys, LKP Plun­gės ra­jo­no ko­mi­te­to sek­re­to­rius, raš­tą ruo­šė S. Pi­vo­riū­nas. Be­je, čia pa­teik­tų ci­ta­tų kal­ba ir sti­lius ne­tai­sy­ti.

Sta­nis­lo­vas An­ta­nas Jur­kus šian­dien sėk­min­gai ūki­nin­kau­ja sa­vo gim­ta­ja­me Lė­gų kai­me (Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė) – val­do ne­ma­žai že­mės, au­gi­na daug gy­vu­lių. Pap­ra­šiau vi­sų ger­bia­mą ūki­nin­ką pri­si­min­ti anuos, 1972-uo­sius, me­tus.

„Nie­ka­da ne­prik­lau­siau jo­kiai par­ti­jai, tuo la­biau – ko­mu­nis­tams,– sa­ko Sta­nis­lo­vas.– Gal ir krei­vai val­džia į ma­ne žiū­rė­jo, ta­čiau vi­sa­da bu­vau ak­ty­vus, vi­siems tei­sy­bę sa­ky­da­vau tie­siai į akis… O tą die­ną, kai tu­rė­jo bū­ti lai­do­ja­mas su­si­de­gi­nęs Ro­mas Ka­lan­ta, aš kar­tu su ūkio vai­ruo­to­ju va­žia­vom tie­ki­mo rei­ka­lais į Kau­ną. Apie tą skau­dų in­ci­den­tą lai­ki­no­jo­je Lie­tu­vos sos­ti­nė­je, su­pran­ta­ma, dar nie­ko ne­ži­no­jo­me, tik ėmė­me įtar­ti kaž­ką ne­ge­ro, mat ke­ly­je pra­si­dė­jo keis­to­ki da­ly­kai. Tai vie­nur, tai ki­tur pa­ste­bė­jo­me mi­li­ci­jos, au­toins­pek­ci­jos po­stus.

Mū­sų sunk­ve­ži­mį pir­mą kar­tą su­stab­dė Lau­ku­vo­je, pa­skui – Kryž­kal­ny­je, o po to – prie Kau­no de­vin­to­jo for­to, tik­ri­no do­ku­men­tus, tei­ra­vo­si, kur ir ko va­žiuo­ja­me. Su­ži­no­ję, kas de­da­si ir su­tvar­kę vi­sus sa­vo rei­ka­lus, il­giau Kau­ne neuž­si­bu­vo­me – pa­su­ko­me Že­mai­ti­jos link.

O ki­tą die­ną ko­lū­kio kon­to­ro­je, pir­mi­nin­ko An­ta­no Žą­sy­čio ka­bi­ne­te, vy­ko ūkio spe­cia­lis­tų ga­my­bi­nis pa­si­ta­ri­mas. Vi­si ten su­si­rin­kę tik ir klau­si­nė­jo, ką ten, Kau­ne, ma­tėm, ką gir­dė­jom apie Ro­mo Ka­lan­tos su­si­de­gi­ni­mo ap­lin­ky­bes.

Ro­dos, nie­ko ypa­tin­go jiems ne­pa­pa­sa­ko­jau, bet tai, ką pa­sa­kiau pa­si­ta­ri­mo me­tu, kaž­kam, ma­tyt, ne­pa­ti­ko, tad ėmė ir pra­ne­šė „tam, kam rei­kia“. Už­ver­buo­tų KGB agen­tė­lių, pa­si­ro­do, bu­vę ir tarp mū­sų…“

Sta­nis­lo­vas Jur­kus pa­sa­ko­jo, jog į KGB būs­ti­nę jam ne­rei­kė­ję va­žiuo­ti, bet tik­rai su kaž­kuo iš tos kon­to­ros yra te­kę šne­kė­tis Pe­lai­čiuo­se, kur bu­vo įsi­kū­ru­si „Ban­gos“ ko­lū­kio raš­ti­nė. Nie­kuo ne­bau­gi­no, nie­kuo ne­gra­si­no, tik kai zoo­tech­ni­kas kaž­ku­riais me­tais su­ma­nė kaip tu­ris­tas pa­ke­liau­ti po tuo­me­tę Če­kos­lo­va­ki­ją, ten jam du­rys bu­vo už­trenk­tos – LKP Plun­gės ra­jo­no ko­mi­te­tas neiš­da­vė re­ko­men­da­ci­jos. O jos ne­tu­rė­da­mas, nie­kur neiš­ke­liau­si.

Bė­go lai­kas, bet apie tą di­džiu­lę jau­no žmo­gaus au­ką vis kas nors kur nors pri­min­da­vo – tai iš­bars­ty­tais an­ti­so­vie­ti­nio tu­ri­nio la­pe­liais par­kuo­se, tai už­ra­šais ant sie­nų, pri­me­nan­čiais Ro­mo Ka­lan­tos pa­siau­ko­ja­mą žyg­dar­bį. O sau­gu­mas te­be­se­kė ne tik Kau­no, Vil­niaus stu­den­ti­ją, moks­lei­vi­ją, bet ir pro­vin­ci­jos jau­ni­mą.

An­tai 1975-ai­siais Plun­gės sau­gu­mie­čiai ne juo­kais su­si­do­mė­jo Vla­du Pet­ry­la. Va, ką tuo­me­tis KGB Plun­gės ra­jo­no sky­riaus vir­ši­nin­kas sau­gu­mo pa­pul­ki­nin­kis S. Sa­vei­kis KGB penk­to­jo sky­riaus vir­ši­nin­kui Vil­niu­je M. Ščens­no­vi­čiui pra­ne­šė: „Pa­ti­ki­mas as­muo B. P. A. in­for­ma­vo, kad Šie­nai­nio bokš­tų ga­my­bos ir mon­ta­vi­mo tres­to dar­bi­nin­kas Pet­ry­la Vla­das, Sta­sio sū­nus, gi­męs 1954 me­tais, ke­ti­na nu­si­žu­dy­ti kaip Ka­lan­ta. Apie sa­vo ke­ti­ni­mą jis bu­vo pa­ra­šęs ant at­lei­di­mo iš dar­bo at­si­skai­ty­mo la­pe­lio. Su Pet­ry­la bu­vo pa­si­kal­bė­ta, jis įspė­tas, jam ruo­šia­ma­si tai­ky­ti pro­fi­lak­ti­ką.“

Ta­me pa­čia­me S. Sa­vei­kio ra­por­te pra­ne­ša­ma, kad 1975 me­tais to­kia pro­fi­lak­ti­ka at­lik­ta dar 11-ai ra­jo­no gy­ven­to­jų, iš to skai­čiaus – ke­tu­riems Plun­gės 3-io­sios vi­du­ri­nės mo­kyk­los moks­lei­viams. Be­je, to ra­por­to įžan­go­je ra­šo­ma, jog „1975 m. pa­dė­tis Plun­gės ra­jo­ne nė­ra pa­si­kei­tu­si, iš­sky­rus tai, kad jau­ni­mas, vei­kia­mas an­ti­so­vie­ti­nių už­sie­nio ra­di­jo lai­dų ir kai ku­rių na­cio­na­lis­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių as­me­nų, yra užė­męs prie­šiš­kas ir ideo­lo­giš­kai kenks­min­gas po­zi­ci­jas“.

Dar il­gai žmo­nės ne­ga­lė­jo pa­mirš­ti drą­saus kau­niš­kio poel­gio, Lie­tu­vo­je pre­ce­den­to ne­tu­rin­čio at­ve­jo, kai gy­vas žmo­gus su­si­de­gi­na. Praė­jus de­šimt­me­čiui (1982 m.), so­vie­tų sau­gu­mui kaž­kas pra­ne­šė, jog Rie­ta­ve jau­ni­mas trau­kia liau­dies dai­nas, gie­da Tau­ti­nę gies­mę. Į Rie­ta­vą tuoj pat iš­lė­kė KGB Plun­gės ra­jo­no sky­riaus ope­ra­ty­vi­nis įga­lio­ti­nis ir ne­tru­kus „iš­siaiš­ki­no, kad na­cio­na­lis­ti­nes dai­nas ir dai­nas apie Ka­lan­tą dai­na­vo trys Rie­ta­vo ta­ry­bi­nio ūkio-tech­ni­ku­mo moks­lei­viai“. Po to tiems trims rie­ta­viš­kiams bu­vo „nu­brauk­tos“ sti­pen­di­jos, o Plun­gės sau­gu­mas ėmė­si sa­vo įpras­tos „pro­fi­lak­ti­kos“.

Ge­gu­žės 14-ąją su­kaks 53-eji me­tai, kai prie Mu­zi­ki­nio teat­ro Kau­ne su­si­de­gi­no de­vy­nio­lik­me­tis Ro­mas Ka­lan­ta