Agnės KLEIBIENĖS nuotr.
Agnės KLEIBIENĖS nuotr.Visi jie „Maisto banko“ atiduotuvėje turi galimybę patys pasirinkti norimų maisto produktų, kuriuos Plungės „Maisto banko“ skyriaus koordinatorė Ernesta Kartanaitė kartu su aktyviais vietiniais savanoriais išgelbėjo nuo švaistymo. Tai – vis dar geri, tinkami vartoti, tačiau nebeprekinės išvaizdos produktai iš parduotuvių, gamintojų ir ūkininkų. Per dieną Plungės skyrius išgelbėja apie 150 kg gero maisto, kuris kitu atveju būtų utilizuotas.
Išsaugotą maistą plungiškiai savanoriai kruopščiai išrūšiuoja ir visus dar gerus produktus sudeda į atiduotuvės lentynas. Nėra išmetami ir žmonėms nebetinkami vartoti maisto produktai – visi jie keliauja vietinei ūkininkei, kuri jais maitina gyvuliukus ar naudoja kompostui. E. Kartanaitė pasakoja, kad su ūkininke turi ir daugiau iniciatyvų – jos laukuose savanoriai pasodino moliūgus, kuriuos po to patys nurinko ir „Maisto banko“ atiduotuvėje dalino stokojantiems. Taip pat „Maisto banko“ skyrius Plungėje šviečia moksleivius apie kovą su maisto švaistymu ir skurdu, vykdo edukacijas mokyklose ir atiduotuvėje.
Skyriaus koordinatorė Ernesta sako, kad tarp visų veiklų kartu su savanoriais randa laiko pasirūpinti ir tais, kurie patys negali atvykti iki atiduotuvės.„Dalis „Maisto banko“ paramą gaunančių žmonių turi rimtų sveikatos problemų, kai kurie iš jų sunkiai pavaikšto. Jiems visada stengiamės nuvežti paramą patys, kai tik turime laiko – šių žmonių dėkingumas visada atperka visus rūpesčius. Visa širdimi tikiu šio darbo prasme – mūsų kasdiena nėra tik maisto surinkimas ir atidavimas. Kasdien sau ir savanoriams primenu, kodėl visa tai darom, kodėl svarbu gelbėti maistą, dalintis su mažiau turinčiais ir padėti ištikus nelaimei“, – sako ji.
Koordinatorė atvirauja, kad į „Maisto banko“ atiduotuvę ateina žmonės, kurie šiuo metu yra skirtinguose gyvenimo taškuose, tačiau jiems visiems reikia pagalbos. Kai vieni po truputį stojasi ant kojų, ieško darbo ar sveiksta po sunkių ligų, ir jiems reikia tik šiek tiek paramos, kad pavyktų išsikapstyti, kiti ateina be vilties akyse.
„Su skausmu prisimenu vieną dieną prieš Kalėdas. Pasiimti paramos atėjo labai sunkiai serganti moteris. Su ja kalbėjomės ir atsisveikinėjom gal pusvalandį. Atsisveikinom, apsikabinom nesuskaičiuojamą kiekį kartų, jai buvo taip sunku išeiti, nes, matyt, suprato, kad daugiau čia nebegrįš. O man stovi gumulas gerklėj, sunku net kalbėti, nes greičiausiai šio žmogaus daugiau nebepamatysiu. Ir tokių žmonių į „Maisto banką“ ateina daug – didelė dalis stokojančiųjų priklauso aukštos rizikos grupėms, remiame daug vienišų senolių, nepagydomomis ligomis sergančių žmonių. Ir visiems jiems reikalingas dėmesys, rūpestis – ne tik maistas, be kurio jie neišgyventų, bet ir žmogiška šiluma“, – sako ji.
Pagal naujausius skurdo rodiklius, skurdo rizikos lygis šalyje dar pakilo ir šiuo metu siekia net 21,5 procento. Tai reiškia, kad skurdą patiria kas penktas Lietuvos gyventojas. O žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvena 5,8 proc. Lietuvos gyventojų – šiems žmonėms neužtenka pinigų net būtiniausiems dalykams. Jiems „Maisto banko“ parama gyvybiškai svarbi.
„Tikrai turime tokių žmonių ir Plungėje. Dažnai atiduotuvėje rinkdamiesi maistą jie skaičiuoja, kas bus sočiau, iš kurių produktų bus galima išgyventi ilgiau. Tačiau vienos moters žodžiai dar iki dabar stovi širdyje. Jai besirenkant produktus, kuriuos tądien buvom išgelbėję iš parduotuvių ir ūkininkų, pasiūlėme žirnelių. Ji tik papurtė galvą sakydama, kad jei vaikams duos vieną kartą paragauti, jie paskui norės daugiau, o ji niekaip pati tokių įpirkti negalės. Kad ir kaip skaudu girdėti tokias istorijas, gera žinoti, kad „Maisto bankas“ Plungėje pasiekia net 1,5 tūkst. stokojančių žmonių, kuriems ši pagalba yra be galo svarbi“, – sako Ernesta.
Plungės „Maisto banko“ skyrius visuomet laukia savanorių – žmonių, kuriems rūpi. Prisijungti galima labai paprastai – tereikia užpildyti savanorio anketą internetu www.maistobankas.lt/reg.
Pernai „Maisto bankas“ visoje Lietuvoje nuo išmetimo išgelbėjo net 6 700 tonų tinkamo vartoti maisto – tai beveik 14 milijonų porcijų, kurios pasiekė tuos, kam labiausiai reikia. Kiek dar jų galėsime paruošti – priklauso nuo mūsų visų sprendimo nelikti abejingiems.