Šeimuos klinikuo „Pulsas“ dėrbontė akiū daktara Vaitkaus Kēstotė plungėškems pristatėnietė nabrēk. 37 metus ons diagnuozoun ė gīda akiū lėgas, no musintās retāsis žėna, kad ons raša žemaitėškā. Vo vakarė, oždarės kabineta doris, daktars pasėlēd i žīgius po Žemaitėjės ė vėsuos Lietovuos iduomiausės kertelės.
RUIBIENĖS Linas nuotr.Regėjuonu tarmės – ne kuožnam ikondamas
Vaitkos gėmė ėr auga Plungės rajuonė, Vėrkšū kaimė. Karto auga ė sesou Vida. Muokslus krimta sava kaimė ėr Alsiediūs, vo i pėnkta klasė jau ejė Paneviežie, ėšvažiavės gīventė pas teta.
„Tuoks sprėndėms bova prijimts diel mona svēkatas. Paneviežie pabėngiau Juoza Balčikuonė gimnazėjė (tumet vadėna vėdorėnė). Istuojau i Kauna medicinas instituta. Vo i gimtėnė naliōb parvažioutė – ė rīšīs so Žemaitėjė bova kāp ė nutrūkės. No po studėju ož karta gavau paskīrėma ė galiejau rinktėis: i Telšius, i Plungė ar atgal i Panevieži. Pasėrinkėms bova aiškos – i gimtōji krašta, i Plungė.“
Vaitkos pasakuojė, ka po 15 metu Aukštaitėjuo apėntās gėrdietė žemaitėška šneka bova ė keistā, no ė maluonē ausims.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. birželio 17 d. priede „Vakarų Lietuva“ (Nr. 46).