Gy­ve­ni­mo spal­vos – dro­bė­je ir sce­no­je

Nuot­r. iš as­me­ni­nio Da­lios JAKŠ­TIE­NĖS al­bu­mo

Nuo mo­kyk­li­nių skel­bi­mų iki ta­py­bos

Da­lia gi­mė 1964 me­tais Už­pel­kių kai­me, Pla­te­lių se­niū­ni­jo­je. Pieš­ti, pri­si­me­na, la­bai mė­go nuo vai­kys­tės. Mo­kyk­lo­je ta­da ne­bu­vo spaus­din­tu­vų nei ki­tų prie­mo­nių, tai kai rei­kė­da­vo pa­ra­šy­ti ir pa­puoš­ti ko­kį skel­bi­mą, vi­sa­da tal­kin­da­vo.

Paš­ne­ko­vė Kau­no me­no mo­kyk­lo­je stu­di­ja­vo siu­vi­nė­ji­mą, tuo pat me­tu ypa­tin­gai do­mė­jo­si pie­ši­mu ir ta­py­ba. Su bu­vu­siu kla­sės drau­gu Al­giu Jakš­tu su­kū­ru­si šei­mą, užau­gi­no tris sū­nus – Val­de­ma­rą, Va­len­tą ir Ne­ri­jų.

„Vai­kams paau­gus pra­dė­jom mo­ky­tis. Pir­ma­sis į ar­chi­tek­tū­rą Vil­niu­je įsto­jo Val­de­ma­ras, po me­tų aš su­gal­vo­jau sto­ti į Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Tel­šių fa­kul­te­tą mo­ky­tis kos­tiu­mo di­zai­no, dar ki­tais me­tais stu­di­juo­ti įsto­jo Va­len­tas. Kar­tu va­žiuo­da­vom su juo iš Pla­te­lių į pa­skai­tas Tel­šiuo­se. Vy­ras tuo me­tu dir­bo už­sie­ny­je – pa­dė­jo stu­den­tau­jan­tiems. Aš, be­je, gau­da­vau sti­pen­di­ją už ge­rą mo­ky­mą­si“, – su šyp­se­na apie dvie­jų sū­nų ir jos pa­čios stu­di­jų me­tus kal­bė­jo Da­lia.