Ba­zi­li­ka pra­bi­lo mu­zi­kos ir švie­sos kal­ba

Aušros DIRVONSKIENĖS nuotr.

Lapk­ri­čio 6-ąją Že­mai­čių Kal­va­ri­jos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­si­lan­ky­mo ba­zi­li­ko­je įvy­ko pir­mo­jo Plun­gės kul­tū­ros cent­ro or­ga­ni­zuo­ja­mo var­go­ni­nės mu­zi­kos ir sak­ra­li­nių erd­vių fes­ti­va­lio „Lux so­no­ra“ ati­da­ry­mo kon­cer­tas.

Va­ka­rą pra­dė­jo ty­liai skam­ban­tys var­go­nai ir skai­to­vės bal­sas, sklin­dan­tis tar­si iš pa­čių ba­zi­li­kos skliau­tų. Jis pri­mi­nė šios šven­tos vie­tos ypa­tin­gu­mą, jos is­to­ri­ją, pi­lig­ri­mų žings­nius ir Di­džių­jų Že­mai­čių Kal­va­ri­jos at­lai­dų tra­di­ci­ją: „Ei­na se­ne­liai, šie­met gal­būt pa­sku­ti­nį kar­tą… Ta­kas ky­la į kal­vą ir lei­džia­si že­myn, vėl ky­la ir vėl lei­džia­si, – kaip ir žmo­gaus gy­ve­ni­mas. Šie skliau­tai ma­tė skir­tin­gus vi­sų atė­ju­sių­jų vei­dus: pa­var­gu­sius, ryž­tin­gus ir nu­švin­tan­čius, bet kiek­vie­na­me vei­de – tą pa­čią mei­lę, ku­ri ve­da žmo­gų švie­sos link“, – skam­bė­jo žo­džiai, pri­ver­tę su­si­mąs­ty­ti.