Redakcijos nuotr.Nuo globalių temų iki socialinio verslo regionuose
Šiandienos verslui vis dažniau tenka veikti neapibrėžtumo sąlygomis, kurias diktuoja geopolitiniai pokyčiai, sparčiai besikeičiančios technologijos ir rinkos. Šios temos atsispindėjo ir Mažeikiuose vykusio forumo pranešimuose.
Nors dalis forumo temų aprėpė globalius procesus, pagrindinis klausimas buvo itin konkretus: kaip šie pokyčiai veikia Lietuvos regionus ir kokių galimybių jie atveria vietos verslui?
Sveikinimo žodį tarusi Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė pasidžiaugė, kad minint Verslo dieną Mažeikiuose jaučiamas bruzdesy – į Kultūros centrą susirinkusi verslo bendruomenė, taip pat šalies institucijų atstovai ieškos atsakymo, kas lemia regiono sėkmę ir žmonių gerovę.
„Mūsų gyvenimas nuolat keičiasi. Linkiu iš forumo išsinešti bent dalelę to, kas padėtų lengviau susigaudyti besikeičiančiame šiandienos pasaulyje“, – linkėjo merė.
Konferenciją pranešimu „Socialinis verslas – tvarios ekonomikos variklis: galimybės Mažeikių miestui ir regionams“ pradėjo Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Eglė Jokužytė. Ji akcentavo, kad socialinio verslo tikslas – keisti pasaulį. Jis kuria ne tik darbo vietas, bet ir paslaugas, skirtas pagalbos reikalingiems žmonėms, ieško tvarių sprendimų.
„Socialinis verslas Europoje – jau reikšminga jėga. Džiugu, kad finansavimą skiriamos organizacijos tai supranta ir skiria vis daugiau lėšų būtent socialiniam verslui“, – pasidžiaugė pranešėja.
Ar Telšių regionas gyvena savo geriausius laikus?
Kad maži verslai bei socialinės įstaigos gali kurti didelį pokytį regionuose, rodo dviejų forumo dalyvių asmeninė patirtis. Telšių pirminės sveikatos priežiūros centras Varniuose įkūrė paliatyviosios pagalbos vaikams ir suaugusiesiems dienos stacionarą. Sunkiomis ligomis sergantys pacientai čia gali praleisti visą dieną, yra prižiūrimi, gauna kineziterapijos ir medicinos paslaugas, organizuojamas užimtumas. O vakare centro lankytojai parvežami namo.
Pasinaudojus ES parama įrengtos dienos centro patalpos, įsigyta reikiamos įrangos bei automobilis mobiliajai komandai, kuri teikia pacientų pavėžėjimo į dienos centrą paslaugą. Be to, mobilioji komanda lanko atokiau gyvenančius pacientus ir teikia jiems ambulatorines paslaugas namuose.
Centro direktorės Laimos Jurytės-Zakarauskienės teigimu, ES parama tiesiogiai prisideda prie to, kad minėtos socialinės bei medicinos paslaugos šiandien būtų prieinamos ne tik didmiesčių, bet ir regionų gyventojams.
„Tai, kad žmogus gali jaustis suaugus, džiaugtis sutvarkytomis erdvėmis ir šypsotis, man yra vienas svarbiausių dalykų, rodančių, kad šiandien ir regionuose galima gyventi kokybiškai“, – įsitikinusi L. Jurytė-Zakarauskienė.
Investicija į tradicijas ir žalesnę ateitį
ES parama pasinaudojo ir Mažeikiuose veikianti įmonė „Migiris“, gaminanti įrangą tradiciniams lietuviškiems patiekalams: bulvių tarkavimo mašinas, be kurių nei cepelinų išvirsi, nei kugelį iškepsi, taip pat grybukų, čirvinių blynų ir burbulinių vaflių keptuves.
Įmonės vadovas Ovidijus Viršilas, pasakodamas apie įmonės istoriją, kuri siejama su sovietmečiu Mažeikiuose veikusia kompresorių gamykla, prisipažino namuose ir pats turintis šios įmonės pagamintą bulvių tarkių mašiną, kuri puikiai tarnauja jau 35-erius metus.
„Tęsiam gamybą, norim atnaujinti tam tikrus procesus, paįvairinti gaminių dizainą“, – planais dalijosi įmonės vadovas.
Pasinaudojęs ES parama verslui, „Migiris“ įsirengė saulės elektrinę ir ji šiandien patenkina apie trečdalį viso įmonės elektros energijos poreikio. Tad įmonė džiaugiasi žengusi tvirtą žingsnį žaliojo kurso ir stabilesnių išlaidų energijai link.
Lietuva – Europos veidrodis
„Viskas, kas vyksta Mažeikiuose ar kitame Lietuvos mieste, vyksta ir Europos Sąjungoje“, – tokia įžvalga forumo metu pasidalijo Rytis Martikonis, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.
„Viskas, kas vyksta Mažeikiuose ar kitame Lietuvos mieste, vyksta ir Europos Sąjungoje“, – Rytis Martikonis, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas
Jis pasidžiaugė, kad Lietuvai pavyko įgyvendinti vieną pagrindinių įsipareigojimų, duotų stojant į ES, – pasiekti energetinę nepriklausomybę nuo Rytų kaimynų. Bei linkėjo šaliai tokio pat ryžto įgyvendinant vis stringantį „Rail Baltica“ projektą, sprendžiant demografinius iššūkius.
Plačiau apie ES paramą Lietuvai papasakojo finansų ministro patarėjas Darius Šilkus. Kalbėdamas apie šį, besibaigiantį, 2021–2026 metų ES finansavimo periodą jis apgailestavo, kad vėluojama išmokėti lėšas pareiškėjams, bet akcentavo, kad tai – ne regionų, bet valstybės struktūrų problema. „Kaip bebūtų, dabar jau įsibėgėjom ir viskas vyksta sklandžiai, manau, kad įsisavinimo rodikliai bus pasiekti“, – sakė ministro patarėjas.
Pasak jo, pagal vienam gyventojui tenkančių ES investicijų dydį pirmauja Tauragės ir Utenos regionai, taip pat sostinė. Telšių regionas yra kiek aukščiau vidurkio. Šiame finansavimo periode dėmesys skiriamas socialinių būstų stygiaus problemai spręsti, tęsiama institucinės globos pertvarka, skirta lėšų pritaikyti mokyklas vaikams su negalia, padidinti eismo saugumą, plėsti centralizuotų nuotekų tinklų infrastruktūrą.
„Naujajame periode sieksime, kad investicijos atitiktų vietos bendruomenių poreikius, taip pat ieškosime duomenimis grįstų investavimo sprendimų, skatinsime bendradarbiauti savivaldybes, verslą, socialines įstaigas. Kas keisis regionams? Pirmas dalykas, turim nustoti įsisavinti pinigus ir pradėti investuoti. Žiūrėti, kokį rezultatą pasiekiame. Kitas pokytis – trumpesnis investicijų planavimo kelias“, – apie žadamus pokyčius kalbėjo D. Šilkus.
Regionuose – daugiau galimybių augti, kurti
Naujuoju finansavimu periodu žadamą diegti principą „iš apačios į viršų“ teigiamai vertina ir forume dalyvavusi Plungės „Spiečiaus“ koordinatorė Jurgita Každailytė, teikianti konsultacijas besikuriantiems verslams. Ji išreiškė viltį, kad naujajame periode finansavimo priemonės labiau atlieps to verslo poreikius, kuris turi galimybę augti. O vietos verslams palinkėjo išmokti greičiau orientuotis besikeičiančiame pasaulyje, drąsiau priimti iššūkius.
„Regionų verslininkams reikėtų greičiau prisitaikyti prie aktualijų, žiūrėti, kur juda Europa, savivaldybės, viešieji finansai, kokių paslaugų reikia žmonėms. Ir bandyti pasinaudoti visomis galimybėmis. Sėkmingiausios istorijos „Spiečiuje“ ir yra būtent tos, kur verslai nebijo rizikuoti, išbando visas galimybes“, – kalbėjo J. Každailytė.
Plungės „Spiečiaus“ koordinatorės teigimu, perpratus finansavimo galimybes ir išstudijavus rinką, regionuose verslas net turi daugiau galimybių augti nei didmiesčiuose. Čia esą galima lengviau užmegzti ryšį su vietos valdžia, rasti partnerių. Be to, regionuose daugiau nerealizuotų galimybių kurti, augti.
Užs. Nr. 611


