Skip to main content

www.zemaiciolaikrastis.lt

Ma­žei­kiuo­se ieš­ko­ta re­gio­nų vers­lo sėk­mės re­cep­to

Lapk­ri­čio 13 d. Ma­žei­kiuo­se vy­ko eko­no­mi­kos fo­ru­mas „Ma­žei­kiai 2026. Re­gio­nų vers­lo DNR: so­cia­li­nio vers­lo ga­li­my­bės Ma­žei­kių mies­tui“, skir­tas re­gio­no eko­no­mi­kos per­spek­ty­voms, so­cia­li­nio vers­lo plėt­rai ir nau­joms in­ves­ti­ci­jų ga­li­my­bėms ap­tar­ti.
Re­dak­ci­jos nuo­tr.
Dis­ku­si­jos da­ly­viai (iš kai­rės): Ma­žei­kių me­rė Rū­ta Ma­tu­lai­tie­nė, fi­nan­sų mi­nist­ro pa­ta­rė­jas Da­rius Šil­kus, UAB „Hot­re­ma“ va­do­vas Ma­rius Laz­daus­kas ir Ma­žei­kių vers­li­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Ju­lius Čer­ka­sas

Nuo glo­ba­lių te­mų iki so­cia­li­nio vers­lo re­gio­nuo­se

Šian­die­nos vers­lui vis daž­niau ten­ka veik­ti nea­pib­rėž­tu­mo są­ly­go­mis, ku­rias dik­tuo­ja geo­po­li­ti­niai po­ky­čiai, spar­čiai be­si­kei­čian­čios tech­no­lo­gi­jos ir rin­kos. Šios te­mos at­si­spin­dė­jo ir Ma­žei­kiuo­se vy­ku­sio fo­ru­mo pra­ne­ši­muo­se.

Nors da­lis fo­ru­mo te­mų ap­rė­pė glo­ba­lius pro­ce­sus, pa­grin­di­nis klau­si­mas bu­vo itin konk­re­tus: kaip šie po­ky­čiai vei­kia Lie­tu­vos re­gio­nus ir ko­kių ga­li­my­bių jie at­ve­ria vie­tos vers­lui?

Svei­ki­ni­mo žo­dį ta­ru­si Ma­žei­kių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­rė Rū­ta Ma­tu­lai­tie­nė pa­si­džiau­gė, kad mi­nint Vers­lo die­ną Ma­žei­kiuo­se jau­čia­mas bruz­de­sy – į Kul­tū­ros cent­rą su­si­rin­ku­si vers­lo bend­ruo­me­nė, taip pat ša­lies ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai ieš­kos at­sa­ky­mo, kas le­mia re­gio­no sėk­mę ir žmo­nių ge­ro­vę.

„Mū­sų gy­ve­ni­mas nuo­lat kei­čia­si. Lin­kiu iš fo­ru­mo iš­si­neš­ti bent da­le­lę to, kas pa­dė­tų leng­viau su­si­gau­dy­ti be­si­kei­čian­čia­me šian­die­nos pa­sau­ly­je“, – lin­kė­jo me­rė.

Kon­fe­ren­ci­ją pra­ne­ši­mu „So­cia­li­nis vers­las – tva­rios eko­no­mi­kos va­rik­lis: ga­li­my­bės Ma­žei­kių mies­tui ir re­gio­nams“ pra­dė­jo Lie­tu­vos so­cia­li­nio vers­lo aso­cia­ci­jos va­do­vė Eg­lė Jo­ku­žy­tė. Ji ak­cen­ta­vo, kad so­cia­li­nio vers­lo tiks­las – keis­ti pa­sau­lį. Jis ku­ria ne tik dar­bo vie­tas, bet ir pa­slau­gas, skir­tas pa­gal­bos rei­ka­lin­giems žmo­nėms, ieš­ko tva­rių spren­di­mų.

„So­cia­li­nis vers­las Eu­ro­po­je – jau reikš­min­ga jė­ga. Džiu­gu, kad fi­nan­sa­vi­mą ski­ria­mos or­ga­ni­za­ci­jos tai su­pran­ta ir ski­ria vis dau­giau lė­šų bū­tent so­cia­li­niam vers­lui“, – pa­si­džiau­gė pra­ne­šė­ja.

Ar Tel­šių re­gio­nas gy­ve­na sa­vo ge­riau­sius lai­kus?

Re­dak­ci­jos nuo­tr.
Laima Jurytė-Zakarauskienė

Kad ma­ži vers­lai bei so­cia­li­nės įstai­gos ga­li kur­ti di­de­lį po­ky­tį re­gio­nuo­se, ro­do dvie­jų fo­ru­mo da­ly­vių as­me­ni­nė pa­tir­tis. Tel­šių pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ras Var­niuo­se įkū­rė pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos vai­kams ir suau­gu­sie­siems die­nos sta­cio­na­rą. Sun­kio­mis li­go­mis ser­gan­tys pa­cien­tai čia ga­li pra­leis­ti vi­są die­ną, yra pri­žiū­ri­mi, gau­na ki­ne­zi­te­ra­pi­jos ir me­di­ci­nos pa­slau­gas, or­ga­ni­zuo­ja­mas užim­tu­mas. O va­ka­re cent­ro lan­ky­to­jai par­ve­ža­mi na­mo.

Pa­si­nau­do­jus ES pa­ra­ma įreng­tos die­nos cent­ro pa­tal­pos, įsi­gy­ta rei­kia­mos įran­gos bei au­to­mo­bi­lis mo­bi­lia­jai ko­man­dai, ku­ri tei­kia pa­cien­tų pa­vė­žė­ji­mo į die­nos cent­rą pa­slau­gą. Be to, mo­bi­lio­ji ko­man­da lan­ko ato­kiau gy­ve­nan­čius pa­cien­tus ir tei­kia jiems am­bu­la­to­ri­nes pa­slau­gas na­muo­se.

Cent­ro di­rek­to­rės Lai­mos Ju­ry­tės-Za­ka­raus­kie­nės tei­gi­mu, ES pa­ra­ma tie­sio­giai pri­si­de­da prie to, kad mi­nė­tos so­cia­li­nės bei me­di­ci­nos pa­slau­gos šian­dien bū­tų priei­na­mos ne tik did­mies­čių, bet ir re­gio­nų gy­ven­to­jams.

„Tai, kad žmo­gus ga­li jaus­tis suau­gus, džiaug­tis su­tvar­ky­to­mis erd­vė­mis ir šyp­so­tis, man yra vie­nas svar­biau­sių da­ly­kų, ro­dan­čių, kad šian­dien ir re­gio­nuo­se ga­li­ma gy­ven­ti ko­ky­biš­kai“, – įsi­ti­ki­nu­si L. Ju­ry­tė-Za­ka­raus­kie­nė.

Re­dak­ci­jos nuo­tr.
Ovidijus Viršilas

In­ves­ti­ci­ja į tra­di­ci­jas ir ža­les­nę atei­tį

ES pa­ra­ma pa­si­nau­do­jo ir Ma­žei­kiuo­se vei­kian­ti įmo­nė „Mi­gi­ris“, ga­mi­nan­ti įran­gą tra­di­ci­niams lie­tu­viš­kiems pa­tie­ka­lams: bul­vių tar­ka­vi­mo ma­ši­nas, be ku­rių nei ce­pe­li­nų iš­vir­si, nei ku­ge­lį iš­kep­si, taip pat gry­bu­kų, čir­vi­nių bly­nų ir bur­bu­li­nių vaf­lių kep­tu­ves.

Įmo­nės va­do­vas Ovi­di­jus Vir­ši­las, pa­sa­ko­da­mas apie įmo­nės is­to­ri­ją, ku­ri sie­ja­ma su so­viet­me­čiu Ma­žei­kiuo­se vei­ku­sia komp­re­so­rių ga­myk­la, pri­si­pa­ži­no na­muo­se ir pa­ts tu­rin­tis šios įmo­nės pa­ga­min­tą bul­vių tar­kių ma­ši­ną, ku­ri pui­kiai tar­nau­ja jau 35-erius me­tus.

„Tę­siam ga­my­bą, no­rim at­nau­jin­ti tam tik­rus pro­ce­sus, paį­vai­rin­ti ga­mi­nių di­zai­ną“, – pla­nais da­li­jo­si įmo­nės va­do­vas.

Pa­si­nau­do­jęs ES pa­ra­ma vers­lui, „Mi­gi­ris“ įsi­ren­gė sau­lės elekt­ri­nę ir ji šian­dien pa­ten­ki­na apie treč­da­lį vi­so įmo­nės elekt­ros ener­gi­jos po­rei­kio. Tad įmo­nė džiau­gia­si žen­gu­si tvir­tą žings­nį ža­lio­jo kur­so ir sta­bi­les­nių iš­lai­dų ener­gi­jai link.

Lie­tu­va – Eu­ro­pos veid­ro­dis

„Vis­kas, kas vyks­ta Ma­žei­kiuo­se ar ki­ta­me Lie­tu­vos mies­te, vyks­ta ir Eu­ro­pos Są­jun­go­je“, – to­kia įžval­ga fo­ru­mo me­tu pa­si­da­li­jo Ry­tis Mar­ti­ko­nis, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je va­do­vas.

Re­dak­ci­jos nuo­tr.
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je va­do­vas R. Mar­ti­ko­nis

Jis pa­si­džiau­gė, kad Lie­tu­vai pa­vy­ko įgy­ven­din­ti vie­ną pa­grin­di­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų, duo­tų sto­jant į ES, – pa­siek­ti ener­ge­ti­nę ne­prik­lau­so­my­bę nuo Ry­tų kai­my­nų. Bei lin­kė­jo ša­liai to­kio pat ryž­to įgy­ven­di­nant vis strin­gan­tį „Rail Bal­ti­ca“ pro­jek­tą, spren­džiant de­mog­ra­fi­nius iš­šū­kius.

Pla­čiau apie ES pa­ra­mą Lie­tu­vai pa­pa­sa­ko­jo fi­nan­sų mi­nist­ro pa­ta­rė­jas Da­rius Šil­kus. Kal­bė­da­mas apie šį, be­si­bai­gian­tį, 2021–2026 me­tų ES fi­nan­sa­vi­mo pe­rio­dą jis ap­gai­les­ta­vo, kad vė­luo­ja­ma iš­mo­kė­ti lė­šas pa­reiš­kė­jams, bet ak­cen­ta­vo, kad tai – ne re­gio­nų, bet vals­ty­bės struk­tū­rų pro­ble­ma. „Kaip be­bū­tų, da­bar jau įsi­bė­gė­jom ir vis­kas vyks­ta sklan­džiai, ma­nau, kad įsi­sa­vi­ni­mo ro­dik­liai bus pa­siek­ti“, – sa­kė mi­nist­ro pa­ta­rė­jas.

Pa­sak jo, pa­gal vie­nam gy­ven­to­jui ten­kan­čių ES in­ves­ti­ci­jų dy­dį pir­mau­ja Tau­ra­gės ir Ute­nos re­gio­nai, taip pat sos­ti­nė. Tel­šių re­gio­nas yra kiek aukš­čiau vi­dur­kio. Šia­me fi­nan­sa­vi­mo pe­rio­de dė­me­sys ski­ria­mas so­cia­li­nių būs­tų sty­giaus pro­ble­mai spręs­ti, tę­sia­ma ins­ti­tu­ci­nės glo­bos per­tvar­ka, skir­ta lė­šų pri­tai­ky­ti mo­kyk­las vai­kams su ne­ga­lia, pa­di­din­ti eis­mo sau­gu­mą, plės­ti cent­ra­li­zuo­tų nuo­te­kų tink­lų inf­rast­ruk­tū­rą.

„Nau­ja­ja­me pe­rio­de siek­si­me, kad in­ves­ti­ci­jos ati­tik­tų vie­tos bend­ruo­me­nių po­rei­kius, taip pat ieš­ko­si­me duo­me­ni­mis grįs­tų in­ves­ta­vi­mo spren­di­mų, ska­tin­si­me bend­ra­dar­biau­ti sa­vi­val­dy­bes, vers­lą, so­cia­li­nes įstai­gas. Kas kei­sis re­gio­nams? Pir­mas da­ly­kas, tu­rim nu­sto­ti įsi­sa­vin­ti pi­ni­gus ir pra­dė­ti in­ves­tuo­ti. Žiū­rė­ti, ko­kį re­zul­ta­tą pa­sie­kia­me. Ki­tas po­ky­tis – trum­pes­nis in­ves­ti­ci­jų pla­na­vi­mo ke­lias“, – apie ža­da­mus po­ky­čius kal­bė­jo D. Šil­kus.

Re­gio­nuo­se – dau­giau ga­li­my­bių aug­ti, kur­ti

Nau­juo­ju fi­nan­sa­vi­mu pe­rio­du ža­da­mą dieg­ti prin­ci­pą „iš apa­čios į vir­šų“ tei­gia­mai ver­ti­na ir fo­ru­me da­ly­va­vu­si Plun­gės „Spie­čiaus“ koor­di­na­to­rė Jur­gi­ta Kaž­dai­ly­tė, tei­kian­ti kon­sul­ta­ci­jas be­si­ku­rian­tiems vers­lams. Ji iš­reiš­kė vil­tį, kad nau­ja­ja­me pe­rio­de fi­nan­sa­vi­mo prie­mo­nės la­biau at­lieps to vers­lo po­rei­kius, ku­ris tu­ri ga­li­my­bę aug­ti. O vie­tos vers­lams pa­lin­kė­jo iš­mok­ti grei­čiau orien­tuo­tis be­si­kei­čian­čia­me pa­sau­ly­je, drą­siau priim­ti iš­šū­kius.

„Re­gio­nų vers­li­nin­kams rei­kė­tų grei­čiau pri­si­tai­ky­ti prie ak­tua­li­jų, žiū­rė­ti, kur ju­da Eu­ro­pa, sa­vi­val­dy­bės, vie­šie­ji fi­nan­sai, ko­kių pa­slau­gų rei­kia žmo­nėms. Ir ban­dy­ti pa­si­nau­do­ti vi­so­mis ga­li­my­bė­mis. Sėk­min­giau­sios is­to­ri­jos „Spie­čiu­je“ ir yra bū­tent tos, kur vers­lai ne­bi­jo ri­zi­kuo­ti, iš­ban­do vi­sas ga­li­my­bes“, – kal­bė­jo J. Kaž­dai­ly­tė.

Plun­gės „Spie­čiaus“ koor­di­na­to­rės tei­gi­mu, per­pra­tus fi­nan­sa­vi­mo ga­li­my­bes ir iš­stu­di­ja­vus rin­ką, re­gio­nuo­se vers­las net tu­ri dau­giau ga­li­my­bių aug­ti nei did­mies­čiuo­se. Čia esą ga­li­ma leng­viau už­megz­ti ry­šį su vie­tos val­džia, ras­ti par­tne­rių. Be to, re­gio­nuo­se dau­giau ne­rea­li­zuo­tų ga­li­my­bių kur­ti, aug­ti.

Užs. Nr. 611

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video:

Naujienos iš interneto:

Taip pat skaitykite: