Praėjusį trečiadienį į Rietavą suko Žemaitijos regiono miškų savininkai. Susitikimo būta ne proginio, o darbinio, pribrendus reikalui aptarti planuojamas Miškų įstatymo pataisas, kad būtų galima ateinančiai dirbti naujai Vyriausybei bei aplinkos ministrui pateikti aiškią, vieningą miškų savininkų poziciją dėl žadamų pakeitimų. O jie miškininkų neguodžia, kadangi Vyriausybė yra pasiryžusi pradėti įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) reikalavimus šalyje didinti saugomų teritorijų plotus. Tą galima pasiekti vieninteliu būdu – intensyviau ribojant ūkinę veiklą miškuose, arba, paprasčiau sakant – mažinant medienos gamybos apimtis.
Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.Rietave susirinkę miškų savininkai tarėsi, kaip užbėgti už akių įstatymo pataisoms, kuriomis ketinama riboti miškų kirtimą
Pokyčius vertina neigiamai Į susitikimą Rietave atvyko ne tik būrys miškininkų, bet ir valdžios atstovai – Seimo narys Tomas Domarkas, meras Antanas Černeckis ir kiti Savivaldybės vadovai.
Kaip sakė susirinkimą pradėjęs miškininkas Antanas Žulys, miškininkai sukviesti tam, kad būtų galima surašyti ir aukščiausiajai valdžiai įteikti kreipimąsi dėl žadamų priimti Miško įstatymo pataisų. Jomis esą siekiama įtvirtinti ženklius apribojimus ir draudimus miškų savininkams.
Seimo narys T. Domarkas savo pasisakymu lyg žibalo į ugnį šliūkštelėjo„Netrukus miškininkai taps nykstanti rūšis“, – ir pyko, ir juokėsi miškų savininkai
Anot miškininkų, sugriežtinimus inicijuojanti Aplinkos ministerija juos pristato kaip būdą geriau saugoti gamtą, didinti rekreacinį miškų prieinamumą ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Tačiau miškų savininkams šie užmojai esą atneš didelius nuostolius, o lėšų kompensacijoms mokėti numatyta gana nedaug. Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. rugpjūčio 26 d. numeryje (Nr. 65).
Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.
