„Kai ma­tau pra­smę, ne­gai­liu lai­ko nei sa­vęs“

Nuot­r. iš as­me­ni­nio Lau­ros Mi­ka­šaus­kie­nės al­bu­mo

Gy­ve­ni­mo ke­lias ve­dė per emig­ra­ci­ją

Lau­ra au­go Tel­šių ra­jo­ne, Rai­niuo­se. Mo­te­ris ki­lu­si iš di­de­lės šei­mos – pen­kių vai­kų. Vai­kys­tė­je iš­brai­dy­tos pie­vos bei iš­vaikš­čio­ti ap­lin­ki­niai miš­kai for­ma­vo jos as­me­ny­bę, mei­lę lais­vei ir gam­tai.

Stu­di­jų me­tais Kau­no po­li­tech­ni­kos uni­ver­si­te­te Lau­ra stu­di­ja­vo po­li­me­ri­nių ga­mi­nių di­zai­ną ir tech­no­lo­gi­jas. Moks­lai se­kė­si, ta­čiau vis la­biau kir­bė­jo no­ras iš­ban­dy­ti gy­ve­ni­mą sve­tur. Va­sa­ro­mis dirb­da­ma Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je ji pa­ju­to, kad trokš­ta ten pa­si­lik­ti il­ges­niam lai­kui. To­dėl 2009 m. bai­gu­si stu­di­jas iš­vy­ko Ang­li­jon, į So­mer­se­to gra­fys­tę pas se­se­rį Li­ną. Dir­bo įvai­rius dar­bus: nuo pa­da­vė­jos res­to­ra­ne iki ad­mi­nist­ra­vi­mo. Vė­liau per­si­kė­lė pas bro­lį Gin­tau­tą ar­čiau Bir­min­ge­mo, ga­vo dar­bą lo­gis­ti­kos įmo­nė­je.

Tais me­tais Lau­ra daug dė­me­sio sky­rė sau: spor­ta­vo, do­mė­jo­si svei­ka gy­ven­se­na, net svars­tė tęs­ti di­zai­no stu­di­jas Ang­li­jo­je, jau bu­vo iš­siun­tu­si už­klau­sas į ke­lis uni­ver­si­te­tus. Vi­sus pla­nus pa­kei­tė ne­ti­kė­ta pa­žin­tis su Ta­du Mi­ka­šaus­ku, gy­ve­nu­siu toj pa­čioj ša­ly, bet už 400 ki­lo­met­rų.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. lapkričio 21 d. numeryje (Nr. 90).