Au­to­mo­bi­liai – ant ša­li­gat­vio, pės­tie­ji – į gat­vę

Auš­ros DIR­VONS­KIE­NĖS nuo­tr.

Pa­sak mo­ters, J. Bi­liū­no gat­vė ga­na trum­pa, vos už ke­lių de­šim­čių met­rų nuo jos pra­džios, nu­si­lei­dus že­myn, įreng­ta erd­vi au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė. Ta­čiau, aki­vaiz­du, da­liai vai­ruo­to­jų tie ke­li žings­niai at­ro­do per­ne­lyg var­gi­nan­tys, to­dėl ne­si­kuk­li­na sa­vo au­to­mo­bi­lį pa­lik­ti tie­siog ant ša­li­gat­vio, o pės­tie­siems ne­lie­ka jo­kio pa­si­rin­ki­mo – tik ei­ti gat­ve.

„Da­bar, kai gau­siai snin­ga ir pus­to, ei­ti gat­ve ir taip pa­vo­jin­ga – ga­li­ma pa­slys­ti ar net pa­kliū­ti po va­žiuo­jan­čiu au­to­mo­bi­liu. Ar taip tu­ri bū­ti?“ – ste­bė­jo­si gre­ti­mos Lais­vės alė­jos gy­ven­to­ja.