Plungės rajono Žemaitijos kadetų gimnazija regiono gyventojams dėl savo veiklos žinoma gana seniai. Nuo 2001 metų mokykloje vykdomas gynybinis ir pilietinis ugdymas, kurio tikslas yra ruošti pilietiškus, atsakingus, fiziškai aktyvius ir savo valstybei neabejingus jaunuolius. Prieš ketvirtį amžiaus tai buvo drąsus žingsnis. Tuo metu visuomenė ir švietimo sistema dar nebuvo pasirengusios tokiam ugdymo modeliui, todėl ilgus metus jis nesulaukė deramo pripažinimo. Tačiau mokyklos bendruomenė nuosekliai išlaikė pasirinktą kryptį, puoselėjo tradicijas ir tikėjo šios ugdymo filosofijos prasmingumu.
Sauliaus Narkaus nuotr.Šiandien matome, kad pasaulio geopolitiniai pokyčiai, didėjantis dėmesys pilietiškumui, valstybės gynybai ir jaunimo atsparumo ugdymui suteikė šiai idėjai naują prasmę. Galima sakyti, kad kadetų ugdymas Lietuvoje išgyvena antrąjį gimimą, o Žemaitijos kadetų gimnazija tampa viena svarbiausių institucijų, perduodančių sukauptą patirtį ir formuojančių tokias tradicijas.
Kai buvo pradėta diegti, ši ugdymo kryptis buvo vertinama kaip naujovė ir sulaukė nemažai iššūkių. Daugelį metų gynybinio ir pilietinio ugdymo svarba nebuvo iki galo suprantama ir pripažįstama, tačiau mokyklos bendruomenė išliko ištikima savo vertybėms ir vizijai. Per daugiau nei du dešimtmečius sukaupta patirtis leido sukurti stiprią ugdymo sistemą, kurioje dera akademinės žinios, pilietinis sąmoningumas, disciplina, lyderystė ir bendruomeniškumas.
Šiandien Lietuvoje veikia tik trys akredituotos mokymo įstaigos, įgyvendinančios kadetų ugdymo programą: Kaune, Klaipėdoje ir Alsėdžiuose įsikūrusi Žemaitijos kadetų gimnazija.
Žemaitijos kadetų gimnazija – tai mokykla, turinti du skyrius – Kuliuose ir Žemaičių Kalvarijoje. Prieš trejus metus reorganizuotos šių miestelių gimnazijos šiandien turi aiškią bendrą kryptį, jose nuolat daugėja mokinių, vyksta kitokios pamokos. Kiekvienas pirmadienis Alsėdžiuose (kur ir įsikūrusi Žemaitijos kadetų gimnazija) pradedamas 1–12 klasių mokinių rikiuote ir valstybės himno giedojimu. Per šias rikiuotes apžvelgiami praėjusios savaitės svarbiausi pasiekimai, pasveikinami įvairių iniciatyvų, olimpiadų, konkursų nugalėtojai ar dalyviai.
Apie Žemaitijos kadetų gimnazijos išskirtinumą ir kasdienybę kalbamės su gimnazijos direktoriaus pavaduotoju Ričardu Ruškiu.
– Daugelis dar ne viską žino apie Žemaitijos kadetų gimnaziją. Kas gali tapti šios mokyklos mokiniu?
– Žemaitijos kadetų gimnazija yra unikali ugdymo įstaiga ne tik dėl to, kad čia nuo 1 iki 12 klasės besimokantiems mokiniams dėstomas papildomas dalykas – karybos pagrindai, bet ir dėl to, kad mokytis joje gali jaunuoliai iš visos Lietuvos.
Pagrindinė priėmimo į mūsų gimnaziją sąlyga yra dalyvavimas atrankinėse stovyklose. Stovyklose vertinama būsimųjų mokinių motyvacija, pasiruošimas mokytis pagal kadetų ugdymo programą, fizinis pasirengimas, gebėjimas dirbti komandoje, laikytis drausmės ir prisiimti atsakomybę.
Atrankos tikslas nėra surasti pačius stipriausius ar greičiausius jaunuolius. Svarbiausia įsitikinti, kad kandidatai supranta kadeto kelią ir yra pasirengę priimti su juo susijusius iššūkius. Todėl daug dėmesio skiriama mokinių nusiteikimui, vertybėms ir norui tobulėti.
– Kodėl mokinių atranka yra tokia svarbi?
– Kadetų ugdymas remiasi atsakomybe, disciplina, pilietiškumu ir bendruomeniškumu. Todėl svarbu, kad mokiniai sąmoningai pasirinktų šį kelią. Atrankinės stovyklos padeda būsimiems mokiniams patiems pajusti gimnazijos kasdienybę, susipažinti su keliamais reikalavimais ir įvertinti, ar toks ugdymo modelis jiems yra priimtinas.
Į gimnaziją atvyksta mokiniai iš įvairių Lietuvos regionų, todėl čia susiformuoja įvairialypė, stipri ir bendrų vertybių vienijama bendruomenė. Būtent tai ir yra viena didžiausių Žemaitijos kadetų gimnazijos stiprybių.
– Kaip mokiniai jaučiasi po atrankinių stovyklų?
– Dažniausiai jaunuoliai pripažįsta, kad stovyklos pareikalauja nemažai pastangų, tačiau kartu suteikia daug pasitikėjimo savimi. Jie išbando savo galimybes, mokosi bendradarbiauti, įveikti sunkumus ir supranta, kad kadeto vardas reiškia ne privilegiją, o atsakomybę. Būtent todėl dauguma įstojusių mokinių didžiuojasi tapę Žemaitijos kadetų gimnazijos bendruomenės dalimi.
– Kokie šiandien didžiausi iššūkiai ugdymo srityje?
– Vienas svarbiausių iššūkių yra mokinių motyvacijos palaikymas sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Technologijos suteikia daug galimybių, tačiau kartu kelia ir naujų iššūkių. Todėl mokyklai svarbu rasti pusiausvyrą tarp tradicinių vertybių ir šiuolaikinių mokymo metodų. Taip pat daug dėmesio skiriame individualiai mokymosi pagalbai, nes kiekvienas mokinys yra skirtingas.
– Kokį vaidmenį gimnazijoje užima neformalusis ugdymas?
– Siekiame, kad kiekvienas mokinys atrastų veiklą, kuri padėtų atsiskleisti jo gebėjimams, ugdytų atsakomybę ir stiprintų asmenines kompetencijas. Todėl skatiname mokinius dalyvauti bent vienoje neformaliojo ugdymo veikloje.
Gimnazijoje veikia įvairūs būreliai, atliepiantys skirtingus mokinių pomėgius ir interesus. Mokiniai gali rinktis jaunųjų žvalgų būrelį, kuriame ugdomi orientavimosi, išgyvenimo gamtoje, komandinio darbo ir lyderystės įgūdžiai. Aktyvaus sporto mėgėjai dalyvauja virvės traukimo ir tinklinio užsiėmimuose, kurie stiprina fizinį pasirengimą, valią ir komandinę dvasią.
Šiuolaikinėms technologijoms neabejingi mokiniai renkasi dronų valdymo būrelį, kuriame susipažįsta su bepiločių orlaivių valdymu, technologijų galimybėmis ir jų praktiniu pritaikymu. Kūrybingumą ir meninę saviraišką ugdo keramikos būrelis, suteikiantis galimybę kurti, eksperimentuoti ir lavinti meninius gebėjimus.
Manome, kad neformalusis ugdymas yra ne mažiau svarbus nei akademiniai pasiekimai.
– Kaip pavyksta suderinti akademinį mokymąsi, kadetų ugdymą ir neformalųjį švietimą?
– Mūsų tikslas yra ne tik suteikti žinių, bet ir sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui augti kaip asmenybei. Todėl siekiame, kad mokiniai aktyviai įsitrauktų į mokyklos gyvenimą, dalyvautų būreliuose, projektuose, pilietinėse iniciatyvose ir sportinėje veikloje. Tokia patirtis padeda ugdyti savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir atsakomybę už savo sprendimus. Būtent šios savybės yra labai svarbios kadeto kelyje.
– Kokią reikšmę visuomenei turi gimnazijos vykdomi projektai?
– Žemaitijos kadetų gimnazija jau ne vienerius metus inicijuoja ir organizuoja renginius, kurie stiprina kadetų bendruomenę ir pilietinio ugdymo tradicijas Lietuvoje. Vienas svarbiausių renginių yra respublikinis būrių rikiuotės konkursas, suburiantis kadetus iš įvairių Lietuvos miestų. Tai nėra vien rikiuotės ar drausmės demonstravimas. Konkursas ugdo jaunuolių atsakomybę, komandinę dvasią, pagarbą tradicijoms ir moko juos siekti bendro tikslo. Jis visada vyksta pasitinkant Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Žemaitijos kadetų gimnazijos partnerių dėka konkurso dalyviai jau turėjo galimybę susipažinti su Lenkijos ir Latvijos rikiuotės elementais, apranga, statutu. Norisi, kad konkursas dar labiau burtų šalies jaunimą, tad tikimės, kad jo svarba ir populiarumas nemažės.
Dar viena reikšminga iniciatyva yra kartu su kitomis Lietuvos kadetų mokyklomis įgyvendinamas projektas „Augame Tėvynei“. Šis konkursas suteikia galimybę kadetams iš įvairių miestų ir regionų susitikti, bendradarbiauti, dalyvauti bendroje veikloje, pilietinėse ir patriotinėse iniciatyvose. Jame itin svarbūs ir akademiniai pasiekimai, komandinės užduotys, fizinis pasirengimas.
Tokie projektai stiprina jaunų žmonių ryšį su savo valstybe, skatina domėtis Lietuvos istorija, krašto apsauga, ugdo lyderystės, bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijas.
Žemaitijos kadetų gimnazijos įvairi veikla padeda jauniems žmonėms suprasti, jog pilietiškumas nėra tik teorinė sąvoka. Jis atsiskleidžia kasdieniuose darbuose, bendruomeniškume, atsakomybėje už savo veiksmus ir pasirengime prisidėti prie savo krašto gerovės. Būtent tokia patirtis ir formuoja vertybes, kuriomis grindžiamas kadetų ugdymas.
Daiva GERIKIENĖ
„Plungė“
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
