Į nuo­sa­vą vers­lą at­ve­dė mei­lė gy­vū­nams

Daivos PETRIKIENĖS asmeninio albumo nuotr.

Nuei­tas il­gas ir vin­giuo­tas ke­lias

Idė­ja pra­dė­ti kirp­ti gy­vū­nus Dai­vos ne­pa­li­ko jau ku­rį lai­ką, bet tai bu­vo tik ty­lūs pa­mąs­ty­mai. Dėl tam tik­rų gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­bių mo­te­ris bu­vo už­si­re­gist­ra­vu­si Užim­tu­mo tar­ny­bo­je, kai vi­siš­kai at­si­tik­ti­nai spau­do­je pa­ma­tė straips­nį apie tai, kad „Tau­ro Groo­ming Aca­de­my“ Kau­ne ren­ka gru­pę žmo­nių, no­rin­čių iš­mok­ti kirp­ti au­gin­ti­nius.

„No­ras mo­ky­tis bu­vo di­de­lis, nors rei­kė­jo iš­spręs­ti daug klau­si­mų: tu­rė­jau su­si­ras­ti lai­ki­ną būs­tą Kau­ne, kur vyks mo­ky­mai, na­mie pa­lik­ti du vai­kus paaug­lius. Kai su­si­sie­kiau su aka­de­mi­ja, iš­gir­dau, kad gru­pė jau su­for­muo­ta, o no­rin­čių­jų mo­ky­tis ei­lė – di­de­lė. La­bai nu­liū­dau, bet už po­ros die­nų su­lau­kiau skam­bu­čio iš aka­de­mi­jos su ži­nia, kad ma­ne vis tik priims į pir­mą­ją gru­pę. Pa­si­ro­do, po­kal­bio me­tu jie pa­ju­to di­de­lį ma­no no­rą ir mo­ty­va­ci­ją kib­ti į moks­lus. Ta­da su­pra­tau, kad rei­kia ne tik no­rė­ti, bet ir tei­sin­gai iš­trans­liuo­ti tą sa­vo no­rą“, – tei­gia mo­te­ris.