Vargo tiek, kad į jaučio skūrą nesurašysi

Jur­gi­tos NAG­LIENĖS nuo­trau­ka
Re­gistrų cent­ro Plungės sky­riaus ma­ti­nin­kas ne kartą taisė sa­vo klaidą, ta­čiau kas kartą – vis ne­sėkmin­giau
Dokumentus skaityti reikia tą pat minutę, kai tik juos gauni. Ir skaityti atidžiai – nuo pradžios iki galo. Nes jeigu nukiši juos į spintą, po kelerių metų ar net dešimties, tų dokumentų prireikus, gali išlįsti tokių dalykų, kad tiesai surasti ir kryžiaus kelius nueiti bus maža.
Tą savo kailiu patyrė šeimyninį verslą Plungėje įkūrę kretingiškiai. Telšių gatvės 19-ame daugiabučiame name dar 2004 m. jie įsigijo patalpas, atidarė zooprekių parduotuvę ir veterinarijos gydytojo kabinetą. Iš pradžių viskas klojosi it sviestu patepta. Iki 2017-ųjų, kai iš spintos ištraukę Registrų centro išrašą netikėtai pamatė: nurodyta, kad jų patalpos yra prijungtos prie centralizuotos šildymo sistemos. O šildymas juk vietinis... Tuomet ir prasidėjo net dvejus metus trukusi istorija.

Klaida – kadastrinių matavimų byloje

Verslo pradžia kretingiškiams Plungėje buvusi graži. Pasak D. V. (redakcijai pavardė žinoma), Plungės rajono savivaldybė juos priėmė svetingai, davė leidimą patalpas rekonstruoti. Ir šeima darbavosi, patalpas susitvarkė, įsirengė šildymą elektra, ventiliavimo ir kondicionavimo sistemą. Taip gražiai gyveno iki 2017 metų, kai prasidėjo viso Telšių g. 19-ojo namo renovacija... Tada lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad, nors jie šildosi patys, dokumentuose nurodytas „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“.

„Abu net akis išpūtėm – juk viską buvom susitvarkę... Nusipirkom, pertvarkėm, rekonstrukciją įteisinom Registrų centre,“ – pasakojo moteris.

Ji su vyru aiškinosi, kaip toks klaidingas įrašas oficialiuose dokumentuose galėjo atsirasti, ir siūlo galą surado. Po 2004 m. atliktos patalpų rekonstrukcijos 2006 m. reikėjo naujai atlikti kadastrinius matavimus. Juos atlikęs plungiškis matininkas Bronislovas Kungys į matavimų bylą ir įrašęs, jog šildymas – centrinis, o ne vietinis.

Pasiūlė permatuoti patalpas

Padaryta klaida – didžiulė, bet juk nėra neištaisoma. Tad kretingiškiai nurūkę tiesiai į Registrų centro Plungės skyrių – pas vedėją. Tas iškart pasikvietęs matininką, kuriam verslininkai klaidą pirštu parodė. Tačiau vietoj atsiprašymo sulaukę tik priekaištų, esą tokias klaidas reikia taisyti nedelsiant, ne po dešimtmečio (buvo 2017-ieji). O dabar esą sunku kažką ir pasakyti.

„Vos nusipirkę patalpas ėmėm jas tvarkyti, plėtėm verslą. Buvom labai užsiėmę. Tuomet tą Registrų centro išrašą pasiėmėm ir – į spintą. Juk čia valstybinės įstaigos dokumentas. Kas galėjo pagalvoti, kad kas nors jame gali būti ne taip“, – aiškino D. V.

O kas vyko po to, pasak kretingiškės, būtų sunku ir į jaučio skūrą surašyti. Esą Registrų centro skyrius Plungėje savo klaidos pripažinti nieku gyvu nenorėjęs. Galiausiai pasiūlyta: jei sutinka sumokėti 120 eurų, patalpas permatuos. Verslininkai sutiko.

Triskart sumažėjo rūsys

Matavimus vėl atlikęs tas pats matininkas B. Kungys. Sulaukusi skambučio, kad jau gali pasiimti kadastrinių matavimų bylą, D. V. ilgai nedelsusi. Tik šįsyk buvusi gudresnė – dokumentus atidžiai išstudijavo dar stovėdama prie Registrų centro langelio.

„Skaitau ir ką matau: byloje aiškiai įrašyta – šildymo nėra! – savo epopėją tęsė D. V. – Pačių matininkų jau anksčiau pamokyta, kad skųsti reikia per 10 dienų, nešu tą bylą tiesiai pas B. Kungį. Klausiu, kaip čia yra? Negi kelių žingsnių iki mūsų objekto nebuvo nuėjęs, kad šitaip rašo?“

Moters žodžiais, B. Kungys supykęs, kam tokius mokytus vyrus ji ėmėsi mokyti. Bet sutiko matavimus atlikti iš naujo. Tik šįsyk – be jokio atlygio.

Ir žodžio laikėsi. Patalpas permatavo 2017 metų rugpjūtį. Tačiau matavimų byloje atsirado nauja netikėta detalė: nei iš šio, nei iš to sumažėjo rūsys. Moteris pasakojo, kad anksčiau jame buvę gastronomo sandėliai, tad rūsys išties erdvus – 92 kv. metrų. O permatavus iš šio ploto likę tik... 31,3 kv. metro. Dokumentas – su parašais, yra ir Registrų centro antspaudas. Nepanašu nei į juodraštį, nei į klastotę...

Su tuo raštu D. V. – vėl pas B. Kungį. Šis ėmęs teisintis, kad tai – tik juodraštis. Ir siūlęs dokumentą suplėšyti, netgi bandęs pagriebti iš rankų. Tačiau D. V. jį išsaugojusi. Moteriai atrodė įtartina, kad vadinamasis juodraštis atsirado dokumentų atidavimo skyriuje ir turėjo būti atiduotas jai. Netgi pakvipo nuosavybės nusavinimu. Kaip kitaip pavadinsi tokį akibrokštą...

Tada matininkas siūlęs susitarti – matavimus VĖL atlikti iš naujo. Ir vėl – dykai. Ir atliko. Ta pačia paskutinio matavimo data. Dokumente įrašyta: šildymas – vietinis, rūsio plotas irgi atitinka.

Čiupt už vadžių – vėl iš pradžių

Atrodo, tuo „neskani“ istorija ir turėjo baigtis. Tačiau tai buvusi tik jos įžanga.

Praėjus kiek laiko po paskutinių atliktų matavimų, D. V. sugalvojo išsiimti Registrų centro išrašą. Kad savo akimis pamatytų, jog viskas tvarkinga. Tačiau vėl gavo it šlapiu skuduru per veidą – pamatė, kad jame šildymas ir toliau nurodomas kaip centrinis. Tik įrašyta, jog „nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą“.

Nebežinodama, ko griebtis, D. V. parašė tiesiai į Registrų centro Telšių filialą, tačiau palankaus atsakymo nesulaukė. Tuokart sutuoktiniai nusprendė, kad susirašinėjimų užteks – ims ir nuvažiuos tiesiai į Telšius, akis į akį pasikalbės su pačiu filialo viršininku. Tačiau šis tokių svečių, atrodo, nelaukęs, moters pasakojimu, nė atsisėsti nepasiūlęs, nieko girdėti nenorėjęs, o galiausiai pareiškęs, kad patys kalti, jog nematė, kas buvo įrašyta išraše, kai patalpas nusipirko.

Tuomet D. V. sugudravusi ir priminusi vieną senesnę Registrų centro darbuotojų dokumentuose padarytą klaidą. Atrodo, tokia korta buvo mesta ne veltui. Direktorius į svečius ėmęs žiūrėti kur kas palankiau. Jau ir prisėsti leidęs. Tačiau vis tiek kartojęs, kad ištaisyti matininko klaidos galimybės nėra. Nebent verslininkai susirinktų kitų daugiabučio namo gyventojų sutikimus atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos...

Įtraukė ir Seimo kontrolierių

Moteris taip ir padariusi. Tiesa, raštą, kurį nešė pasirašyti, pavadinusi ne sutikimu atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, o neprieštaravimu, kad jie toliau naudotųsi vietinio šildymo sistema. Esą logiška, kad jokios kalbos apie atsijungimą ir būti negali, jei išties niekada nė nebuvai prisijungęs. Dauguma gyventojų pasirašę. D. V. raštą nusiuntusi į Telšius. Tačiau esą jis nieko negelbėjęs.

Šiandien verslininkė sako esanti įsitikinusi: vadovas tada pasiūlė susirinkti parašus tik tam, kad problemų keliantys lankytojai ramiai apleistų jo kabinetą.

Bet kretingiškiai rankų nenuleido. Nusprendė: rašys Seimo kontrolieriui. Šis skundą persiuntė Centriniam registratoriui. Verslininkai sulaukė tokios žinios: esą būtina kreiptis į Plungės rajono savivaldybę, kad ji leistų atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos.

Ką darysi... Pasakė – klauso. „Norėjom dokumentus sutvarkyti taip, kad vėliau vaikai, paveldėję turtą, neturėtų dėl jo problemų“, – savo užsispyrimą aiškino D. V.

Toks atvejis – ne pirmas

Plungės rajono savivaldybėje Vietos ūkio skyriaus specialistas Kazimieras Milierius sakęs, kad toks atvejis – ne pirmas. Ir žadėjęs pagelbėti.

Tačiau dar prieš tai (2017 m. birželį) kretingiškiai gavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą raštą, kuriame pabrėžiama, jog UAB Plungės šilumos tinklai yra pranešę, kad „butas-patalpa, esanti Telšių g. 19-25, Plungėje, yra atjungta nuo centralizuotų šilumos perdavimo tinklų nuo 2003 m. pagal tuomet galiojusią supaprastintą tvarką, t.y. sudarytos komisijos sprendimu.“ Dar pridėta, kad tokios komisijos buvo sudaromos ne Savivaldybės institucijos, o Statybos inspekcijos ar šilumos tiekėjo potvarkiais.

Taip pat pabrėžiama, kad V. V., 2004 m., įsigydamas minėtas patalpas, turėjo atkreipti dėmesį į registrų centro pažymos eilutę „šildymas“, kur įrašo „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“ neturėjo būti. Esą tai yra buvusio savininko nesutvarkyti formalumai. Tuo pačiu raštu pažymima, jog patalpa nėra šildoma iš Plungės centralizuotos šildymo sistemos.

Situaciją Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio komitete apsvarstę jo nariai 2018 m. gruodžio mėnesį „atsijungti“ nuo miesto sistemų leidę.

„Darot nusikalstamą veiką“

Tuomet kretingiškių žygiai tęsėsi. Reikėjo surasti specialistą, kuris parengtų dokumentą tokiam fiktyviam atjungimui. Rado. Sutuoktiniams tai kainavo nei daug, nei mažai – 400 eurų.

Po to šį veiksmą reikėjo įteisinti, jį turėjo palaiminti valstybinė komisija. Ir tada, moters žodžiais, šeima susidūrė su protingu teisininku.

„Jis mums sako: ką jūs darot? Tai nusikalstama veika! – pasakojo D. V. – Tada ir aš pasimečiau – bet juk esam gavę oficialių įstaigų nurodymus taip elgtis...“

Teisininkas liepęs šiukštu taip nedaryti. Esą verslininkai nėra prie centralizuotų miesto sistemų prisijungę, turi netgi ir Plungės šilumos tinklų pažymą, patvirtinančią, kad „šio nekilnojamojo turto įsigijimo metu 2004 m. lapkričio 8 d. patalpos jau buvo atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir nėra prijungtos iki šiol“.

2019 m. spalį D. V. sėdo ir su juristu surašė raštą Registrų centro Telšių filialui. Situaciją paaiškino, turimus dokumentus paminėjo. Tačiau šio dainelė nepasikeitusi. Nepadėję nei susirašinėjimai, nei pokalbiai akis į akį. Bet sutuoktinių užsispyrimas rasti teisybę vis neblėsęs.

Teisybė triumfavo... po dvejų metų

Verslininkai žengė dar vieną žingsnį: nutarė pasamdyti kitą matininkę ir patalpų kadastrinius matavimus atlikti iš naujo. Ši į bylą įrašė, kad centralizuoto šildymo nėra. Tada ir vėl surašė raštą Telšiams. Tačiau to ir vėl neužtekę, motyvuota pasikeitusiais Statybos įstatymais, kurių, pasak D. V., 2006 m. nė nebuvo priimta.

Bet ir tai kretingiškių nesustabdė. Jie nusisamdė teisininką, šiuos reikalus išmanantį kiaurai, ir parengė raštą, kurį šįsyk nusiuntė tiesiai Centriniam registratoriui. Ir pagaliau pasiekė savo: šių metų vasario 15 dieną sutuoktiniai sulaukė atsakymo – išvados, kad 2006 m. matininko parengtoje parduotuvės kadastro byloje šildymo rūšis nurodyta neteisingai. Ši išvada buvo nusiųsta ne tik jiems, bet ir Registrų centrui.

Negalėdami patikėti pergale kone dvejus metus trukusioje kovoje, sutuoktiniai tuoj pat išsiėmė Registrų centro išrašą. Ir pagaliau pamatė, jog šildymo būdas pakeistas – nurodyta, kad patalpos šildomos individualia šildymo sistema.

D. V. sako, kad teisininkas dėl šių praeitų kryžiaus kelių siūlęs kreiptis į teismą. Tačiau, galbūt jau išsekus jėgoms ir paskutiniam kantrybės lašui, jie nusprendę, kad šitą situaciją tiesiog paviešins mūsų laikraštyje. Ir kitus pamokys dokumentus skaityti tą pat minutę, tik juos gavus.

Aiškina laiku negavę dokumentų

Išvada – aiški. Suklydo matininkas. Tą verslininkai jau buvo supratę pačioje istorijos pradžioje, tačiau jų žodžiai kažkodėl praslysdavo pro valdininkų ausis. „Žemaitis“ bandė su B. Kungiu susisiekti ir iš jo lūpų išgirsti, kaip tai galėjo atsitikti. Tačiau paaiškėjo, kad pavėlavome. Matininkas Registrų centro Plungės skyriuje jau nebedirba. Esą gavęs pasiūlymą pereiti dirbti į Telšius, bet nusprendęs darbo atsisakyti.

Skambinome ir Telšių filialui. Magėjo paklausti, kodėl žmonėms teko devynis pragaro ratus praeiti, kol įrašas Registrų centro duomenų bazėje buvo pataisytas. Šis atsakė, kad tai buvusi ne jų problema.

Aiškintis siūlyta skambinti ir vienu, ir kitu, ir trečiu numeriu... Galiausiai susisiekėme su Registrų centro atstovu spaudai Mindaugu Samkumi. Štai tokį jo atsakymą gavome: „Įsigijęs minėtas patalpas naujasis jų savininkas kreipėsi dėl kadastro duomenų (šildymo būdo) pakeitimo. Vis dėlto iš karto nebuvo pateikti visi tam reikalingi dokumentai, todėl kliento buvo paprašyta juos pateikti. Galiausiai pateikus visus reikalingus dokumentus, Centrinio registratoriaus sprendimu kadastro duomenys buvo pataisyti, nurodant šildymo rūšį ir karšto vandens tiekimo atjungimą.

Svarbu pažymėti, kad kadastro duomenys keičiami tik pateikus visus tam reikalingus dokumentus. Visuomet siekiame savo klientams iš karto paaiškinti, kokių dokumentų trūksta, kad norimi pakeitimai būtų įregistruoti kaip įmanoma greičiau. Apgailestaujame, jei ne visuomet tai pavyksta padaryti.“

Kiek keista. D. V. į redakciją atėjo nešina krūva dokumentų, įrodančių patalpų šildymo būdą. Su tais dokumentais ji ne tik į redakciją vaikščiojo, bet ir į Registrų centro Telšių filialą ne kartą važiavo. Ne sykį kaišiojo valdininkams po nosimis. Tačiau visad į tuos dokumentus, įvairias pažymas buvo tik ranka numojama... Ar tada tikrai tik dokumentų trūko? O gal nusimanančio advokato? Kaip ten bebūtų, tiesą kretingiškiai rado. Tik gaila, kad ji taip brangiai kainavo – ne tik pinigų, bet ir sveikatos bei pavėjui paleisto laiko.

Rūtos LAU­RI­NAI­TIENĖS nuo­trau­ka
Kre­tin­giš­kiai, šia­me dau­gia­bu­čia­me na­me Plungės cent­re plėto­jan­tys verslą, turė­jo kry­žiaus ke­lius nuei­ti, kol įrodė, kad jų pa­tal­pos nėra pri­jung­tos prie cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos