Naujausios
Tradicinis renginys
LŠMPS atstovai Plungėje lankėsi tęsdami Profesinės sąjungos dienų tradiciją, kurią puoselėjant rengiami susitikimai švietimo įstaigose. Jų metu bendraujama su LŠMPS nariais ir norinčiaisiais jais tapti, išklausomi jų nuogąstavimai, lūkesčiai, kartu ieškoma problemų sprendimo būdų, dalinamasi gerąja bendradarbiavimo patirtimi. Vėliau situacija aptariama su vietos valdžios atstovais.
Viešėdami Plungėje LŠMPS vadovai bei Teisės centro specialistai susitiko su „Babrungo“ progimnazijos, Sporto ir rekreacijos centro, „Ryto“ pagrindinės mokyklos bei lopšelių-darželių „Rūtelė“ ir „Nykštukas“ bendruomenėmis. iš jų gauta informacija svečiai vėliau pasidalino per Savivaldybėje surengtą susitikimą.
Jo metu nušviesta, su kokiomis problemomis gyvena pirmadienį aplankytos įstaigos. Anot LŠMPS pirmininko Egidijaus Milešino ir jo pavaduotojų Renatos Anužienės bei Audriaus Jurgelevičiaus, minėtų įstaigų darbuotojai skundėsi dideliu popierizmu, ne visada aiškia darbo užmokesčio sistema.
Sporto ir rekreacijos centro bendruomenė neva prašė padėti išsiaiškinti, kaip vienas ir tas pats direktorius gali vadovauti dviems skirtingoms įstaigoms, esančioms skirtinguose rajonuose. O darželių bendruomenės esą daugiausiai kalbėjo apie profesinės sąjungos nariams numatytas papildomas garantijas, kurios dėl lėšų stygiaus ne taip jau paprastai pasiekiamos. Būtent ikimokyklinio ugdymo įstaigose ši problema ir yra opiausia, nes čia ugdymas nenutrūksta visus metus, todėl sunku rasti pavaduojančius darbuotojus ar spręsti su tuo susijusių išlaidų klausimą.
Papildomos garantijos
Profesinės sąjungos nariams numatytos papildomos garantijos įtvirtintos Lietuvos švietimo ir mokslo šakos bei Nacionalinėje kolektyvinėse sutartyse, kurios tądien ir tapo bene pagrindiniu diskusijų objektu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos su švietimo ir mokslo darbuotojų profesinių sąjungų vadovais pernai gruodį pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje susiderėta dėl švietimo įstaigų vadovų darbo, ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimo.
Svarbu pažymėti, kad pagal atnaujintą kolektyvinę sutartį profesinės sąjungos nariai per metus gali pasinaudoti ne dviem, o penkiomis apmokamomis dienomis sveikatai gerinti, kas buvo anksčiau įtvirtinta Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.
Pastarojoje sutartyje, kuri taip pat buvo atnaujinta, profesinės sąjungos nariams suteikta ir daugiau papildomų garantijų. Tarp jų – papildomos kasmetinės atostogos saviugdai arba savanorystei, atostogos mokymuisi.
Idėja – graži, tačiau jos įgyvendinimui atskiros lėšos nenumatytos. Tad įstaigos turi pačios kažkaip suktis iš padėties ir papildomų laisvadienių paprašiusių darbuotojų pavadavimui naudoti savo sutaupytas lėšas, kurių toli gražu ne visada įstaigos „kišenėje“ yra, arba smaugti Savivaldybę, kad ši atriektų reikalingą pinigų sumą.
Kaip paaiškėjo pirmadienį, švietimo įstaigos nesutinka šiam reikalui naudoti sutaupytus pinigus, nes tai esą nesąžininga kitų, ne profesinei sąjungai priklausančių, darbuotojų atžvilgiu. O rajono valdžia aiškino irgi nežadanti tam skirti lėšų, nes jų paprasčiausiai neturi.
Prašė „nelaužyti rankų“
LŠMPS atstovai buvo nepatenkinti tokia švietimo įstaigų ir Savivaldybės vadovų pozicija ir priminė, kad abi minėtos kolektyvinės sutartys yra pagrįstos teisės aktais, todėl šiukštu jų nesilaikyti.
Profesinės sąjungos vadovų teigimu, papildomoms garantijoms, skirtoms jų sąjungos nariams, įgyvendinti įstaigos gali naudoti sutaupytas lėšas. LŠMPS atstovai pasidomėjo ir pagarsino, jog, pavyzdžiui, lopšelis-darželis „Nykštukas“ pernai sutaupė bemaž 20 tūkst. eurų.
Žinoma, gali būti ir taip, jog sutaupytų lėšų suma bus menka. Tokiu atveju švietimo įstaigos ragintos kreiptis į Savivaldybę su prašymu skirti reikalingų lėšų, tačiau šios atstovai pareiškė, jog tai – mažų mažiausia nesąžininga.
„Įsivaizduokite, viename aukšte gyvena trys kaimynai ir du iš jų susitaria dėl trečiojo turto. Tai šiuo atveju gaunasi labai panašus dalykas. Sutartis pasirašyta tarp profesinių sąjungų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, bet finansinis klausimas yra neišspręstas ir užkrautas ant Savivaldybės galvos. Nors tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl šakos kolektyvinės sutarties nuostatų įsipareigojimų teikia Savivaldybei atskiras dotacijas“, – kalbėjo Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis.
Jo teigimu, Savivaldybė nėra prieš minėtas garantijas profesinės sąjungos nariams, tačiau jų įgyvendinimui neva turi būti skirta atskira dotacija.
Jam antrino ir meras Audrius Klišonis. „Laužyti rankų Savivaldybei nereikia. Jei pasirašyta sutartis, tai turi būti numatytas ir finansavimas. Pinigai iš niekur neatsiranda. Jei dabar prispaus Savivaldybę ir ji ras resursų, tai kokia motyvacija bus spręsti vėliau šį klausimą? Savivaldybė pati pinigų neuždirba – juos gaunam iš gyventojų pajamų mokesčio arba dotacijų, – kalbėjo jis ir siūlė spręsti šią problemą Lietuvos savivaldybių asociacijos lygmenyje, bendradarbiauti, o ne spausti Savivaldybę, kuri, padėdama švietimo įstaigoms, esą būtų priversta nuskriausti kitas sritis. – Aš nenoriu, kad Savivaldybė būtų atpirkimo ožys“.
Kad visą šią problemą reikėtų spręsti Savivaldybių asociacijos lygmeniu, tarpininkaujant LŠMPS, sutiko ir pastarajai vadovaujantis E. Milešinas.
Trūksta ir pinigų, ir darbuotojų
Į diskusiją įsitraukė ir susitikime dalyvavę švietimo įstaigų vadovai. Antai Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos direktorius Stanislovas Ivanauskas taip pat komentavo, kad profesinės sąjungos nariams siūlomos papildomos garantijos turi būti finansuojamos iš atskiro šaltinio, ne iš bendro atlyginimų fondo. Iš jo sutaupyti pinigai, vadovo nuomone, priklauso visam kolektyvui, ne profesinės sąjungos nariams.
Po tokio pasisakymo stipriai sureagavo LŠMPS pirmininkas, prašęs neskirstyti darbuotojų į paprastus ir tuos, kurie priklauso profesinei sąjungai. Esą LŠMPS to nedaro, kai kovoja dėl didesnių atlyginimų visiems švietimo įstaigų darbuotojams. E. Milešino teigimu, LŠMPS nariai prisideda prie visų švietimo įstaigų geresnio rytojaus, todėl ir nusipelno papildomų garantijų.
O Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ vadovė Kristina Valienė sakė, jog šių diskusijų apskritai nebūtų, jei kasmet nebūtų plečiamos profesinių sąjungų nariams numatytos lengvatos, mat kuo toliau, tuo sudėtingiau užtikrinti papildomai atostogaujančių, besisveikatinančių ar savišvieta užsiimančių darbuotojų pavadavimą. Ir ne tik dėl lėšų, bet ir dėl darbuotojų trūkumo.
Pastebėjimų turėjo ir Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktorius Audrius Misiūnas. Pasak jo, švietimo įstaigų vadovų pareiga – ne tik vykdyti kolektyvines sutartis, bet ir gerinti mokymosi sąlygas bei kiti darbai. Pasak A. Misiūno, direktoriai neturėtų būti priešinami su savo kolektyvu, teigiant, kad jie kažko nesuteikia savo darbuotojams.
Reaguodamas į tai, E. Milešinas siūlė daugiau bendrauti, kartu ieškoti sprendimų, o ne į savo darbuotojus žiūrėti iš aukšto. „Problema – nesusikalbėjimas“, – sakė jis.
Su tuo sutiko ir Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Vida Bondauskienė, kuri taip pat priklauso profesinei sąjungai. „Mūsų šios dienos pokalbis akivaizdžiai parodė, kad šitie dalykai turi būti sprendžiami Vyriausybės lygiu. Akivaizdu ir tai, kad viduje įstaigų trūksta normalaus kalbėjimosi. Nepaisant to, Plungės savivaldybė visada palaikė profesines sąjungas, siekė bendradarbiavimo, todėl tikimės, jog ir dabar drauge bus ieškoma sprendimų, kad gerai būtų ir švietimo įstaigų vadovams, ir profesinės sąjungos nariams, ir Savivaldybei“, – kalbėjo V. Bondauskienė.
„Mūsų tikslas ir yra susitarti, ne kapoti galvas atvykus į vieną ar kitą savivaldybę“, – paantrino LŠMPS pirmininkas.
