Rei­kia ke­lio? Bus

Ga­ba­las pie­vos – ir­gi ke­lias?

To­kių „ožių ta­kų“ Sa­vi­val­dy­bė in­ven­to­ri­za­vo ir įre­gist­ra­vo jau ne vie­ną, tad ir šis at­ve­jis tu­rė­tų ne­ste­bin­ti. Ste­bi­na ne­bent tai, kad prie šio spren­di­mo ren­gi­mo ir su­de­ri­ni­mo pri­si­dė­jo, be to, vė­liau per Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dį jį ap­gin­ti sto­jo Tur­to sky­riaus ve­dė­ja Ži­vi­lė Bie­liaus­kie­nė, nors vie­šų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo nuo­sta­tos ją įpa­rei­go­ja nuo to­kių veiks­mų su­si­lai­ky­ti – mi­nė­ta be­ke­lė, ne­tru­kus tap­sian­ti ke­liu, at­si­re­mia į jos su vy­ru val­do­mą skly­pą.

Ko­mi­te­to po­sė­dy­je pri­sta­ty­ta, kad Sa­vi­val­dy­bė in­ven­to­ri­za­vo ir ruo­šia­si re­gist­ruo­ti sa­vo nuo­sa­vy­bėn 7 ke­lius ar jų at­kar­pas. Vie­na iš jų: įva­žia­vi­mas tarp Lais­vės gat­vės 63–67 na­mų. Kaip nu­ro­do­ma spren­di­me, šio ke­liu­ko il­gis – 86 met­rai, iš jų 24 met­rai – as­falt­be­to­nio dan­ga, 40 met­rų – žvy­ras, 22 met­rai – grun­tas.

Kam rei­kia kaip ke­lią įfor­min­ti ir tą 22-jų met­rų grun­to ar­ba pie­vos at­kar­pą, tam­pa aiš­ku pa­si­do­mė­jus, kam pri­klau­so že­mės skly­pas, į ku­rį ta at­kar­pa at­si­re­mia, ir ką ta­me skly­pe ruo­šia­ma­si da­ry­ti.

Re­gist­rų cent­ro duo­me­ni­mis, skly­pą tarp Sau­lė­te­kio g. 16 ir 14 na­mų val­do Tur­to sky­riaus ve­dė­ja Ž. Bie­liaus­kie­nė per­pus su vy­ru.

Sa­vi­val­dy­bė skel­bia, kad šiuo me­tu at­lie­ka­mos šio skly­po per­for­ma­vi­mo pro­ce­dū­ros: jį ke­ti­na­ma pa­da­lin­ti į tris da­lis ir pri­tai­ky­ti vien­bu­čių ar dvi­bu­čių na­mų sta­ty­boms. Tą at­li­kus, la­biau­siai nuo Sau­lė­te­kio gat­vės nu­to­lu­si skly­po da­lis liks be su­si­sie­ki­mo ga­li­my­bės, to­dėl ir bu­vo su­ma­ny­ta įreng­ti įva­žia­vi­mą iš Lais­vės gat­vės. Spren­di­mą įre­gist­ruo­ti ne­san­čią ke­lio da­lį pa­ren­gė Tur­to sky­rius, o su­de­ri­no, kaip mi­nė­ta, pa­ti Ž. Bie­liaus­kie­nė.

„Aš ir­gi esu plun­giš­kė“

Įtar­da­mi, kad grunt­ke­lį Tur­to sky­rius sku­ba įfor­min­ti dėl ve­dė­jos ir jos šei­mos pri­va­čių in­te­re­sų, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to na­riai pir­ma­die­nį Tur­to sky­riui pa­žė­rė ne vie­ną klau­si­mą.

Opo­zi­ci­jos na­rys Ro­ber­tas End­ri­kas tei­ra­vo­si, ko­dėl pie­vos ga­ba­lą sku­ba­ma įre­gist­ruo­ti kaip ke­lią, užuo­t su­da­rius inf­rast­ruk­tū­ros su­tar­tį su sta­ty­bas pla­nuo­jan­čiais Bie­liaus­kais ir įpa­rei­go­jus juos sa­vo lė­šo­mis nu­ties­ti ke­liu­ką, o ta­da per­duo­ti jį Sa­vi­val­dy­bės nuo­sa­vy­bėn – taip pa­pras­tai da­ro­ma ki­tais at­ve­jais.

O da­bar ei­na­ma ki­tu ke­liu – įfor­mi­nus ke­liu­ką kaip Sa­vi­val­dy­bės nuo­sa­vy­bę, ne kam ki­tam, o Sa­vi­val­dy­bei teks pa­rei­ga įreng­ti bent ko­kią pa­do­res­nę to ke­liu­ko dan­gą.

„Ko­dėl mes esam to­kie uo­lūs šia­me ob­jek­te? Ar dėl to, kad vie­na gar­si šei­ma ten nu­si­pir­ko skly­pą?“ – klau­sė R. End­ri­kas.

Po­sė­dy­je da­ly­va­vu­si Tur­to sky­riaus ve­dė­ja Ž. Bie­liaus­kie­nė siū­lė ne­kal­bė­ti užuo­mi­no­mis ir tie­siai švie­siai įvar­din­ti, kas ta šei­ma.

„Tas ke­lias ve­da ne į vie­ną skly­pą, ap­lin­ki­niai gy­ven­to­jai juo nau­do­ja­si. Taip, vie­nas iš skly­pų pri­klau­so ma­no šei­mos na­riams, bet aš ir­gi esu plun­giš­kė, ma­no šei­ma čia mo­ka mo­kes­čius“, – kal­bė­jo ve­dė­ja ir pri­dū­rė, kad vie­ti­nės reikš­mės ke­lių są­ra­še yra ir to­kių ke­lių, ku­rie ve­da į vien­kie­mius. „Čia tik­rai ne to­kia si­tua­ci­ja“, – pa­ti­ki­no ji.

„Bet ko­dėl taip sku­ba­ma in­ven­to­ri­zuo­ti tą ke­liu­ką? Juk tu­ri bū­ti pa­da­ry­tas skly­po de­ta­lu­sis pla­nas ir tik ta­da for­muo­ja­mas ke­lias, o jūs da­bar ne­su­lau­kę nei de­ta­lio­jo pla­no, nie­ko, grei­tuo­ju bū­du pa­si­ma­ta­vot. Keis­ta“, – to­liau ste­bė­jo­si R. End­ri­kas.

Kai ve­ži­mas sta­to­mas prieš ark­lį

Ki­tas opo­zi­ci­jos na­rys To­mas Ma­šec­kis pri­mi­nė, kad ko­vo mė­ne­sį An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos po­sė­dy­je svars­ty­tas ki­tas pa­na­šus at­ve­jis – Bab­run­go kai­mo gy­ven­to­jo pra­šy­mas leis­ti pa­keis­ti skly­po pa­skir­tį. Šiam žmo­gui Sa­vi­val­dy­bė nu­ro­dė pa­reng­ti skly­po de­ta­lų­jį pla­ną ir pa­čiam nu­ties­ti ke­lią į tą skly­pą, esą tik ta­da bū­tų leis­ta pa­keis­ti skly­po pa­skir­tį. Po­li­ti­kas tei­ra­vo­si, kuo ski­ria­si šios si­tua­ci­jos, ta­čiau at­sa­ky­mo ne­su­lau­kė – po­sė­dy­je ne­da­ly­va­vo nė vie­nas Ar­chi­tek­tū­ros ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sky­riaus at­sto­vas.

Vė­liau „Že­mai­čio“ kal­bin­tas Ar­chi­tek­tū­ros ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas To­mas Jo­cys siū­lė ne­ly­gin­ti šių dvie­jų at­ve­jų, nes Bab­run­go kai­me no­rė­ta keis­ti skly­po pa­skir­tį, o Sau­lė­te­kio gat­vė­je ren­gia­mas te­ri­to­ri­jos de­ta­lio­jo pla­no kei­ti­mas. Pa­sak ve­dė­jo, pir­muo­ju at­ve­ju skly­po sa­vi­nin­kui bu­vo nu­ro­dy­ta pa­si­reng­ti skly­po de­ta­lų­jį pla­ną ir ja­me nu­ma­ty­ti įva­žia­vi­mą į skly­pą, ta­čiau jis ne­su­ti­ko, o ant­ruo­ju at­ve­ju skly­po Sau­lė­te­kio gat­vė­je sa­vi­nin­kai pa­tys ren­gia de­ta­lų­jį pla­ną.

O ar ve­dė­jui neužk­liu­vo tai, kad de­ta­lia­ja­me pla­ne į skly­pą nu­ma­to­mi du įva­žia­vi­mai: vie­nas iš Sau­lė­te­kio gat­vės, ki­tas – iš Lais­vės gat­vės, nors Ta­ry­ba dėl įva­žia­vi­mo iš Lais­vės gat­vės įtei­si­ni­mo pa­si­sa­kys tik ge­gu­žės pa­bai­go­je?

„De­ta­lia­ja­me pla­ne yra pa­ro­do­ma tai, kas bus atei­ty, o ne kas yra da­bar“, – paaiš­ki­no ve­dė­jas. Jis su­ti­ko, kad įre­gist­ra­vus įva­žia­vi­mą iš Lais­vės gat­vės ne kam ki­tam, o Sa­vi­val­dy­bei teks pa­rei­ga ir at­sa­ko­my­bė atei­ty įreng­ti va­žiuo­ja­mą­ją ke­lio da­lį, ją re­mon­tuo­ti ir pri­žiū­rė­ti, ta­čiau sa­kė ne­ga­lin­tis pa­ko­men­tuo­ti, ko­dėl no­ri­ma įfor­min­ti kaip ke­lią ir pie­vos da­lį. Pa­sak T. Jo­cio, šiuo at­ve­ju at­sa­ko­my­bė ten­ka ma­ta­vi­mus at­lie­kan­čiai įmo­nei, ji prii­ma spren­di­mą įver­ti­nu­si tai, ar konk­re­čio­je te­ri­to­ri­jo­je yra ko­kie nors ke­lio po­žy­miai.

Pa­na­šu, kad šiuo at­ve­ju kaip ke­lio po­žy­mis bu­vo už­skai­ty­tas kaž­kie­no rū­pes­čiu pie­vo­je ne­se­niai iš­pil­tas ruo­že­lis žvy­ro, be­si­bai­gian­tis ties Bie­liaus­kų val­do­mu skly­pu. Kaip sa­ko­ma, vis­kas da­ro­ma pa­gal įsta­ty­mo rai­dę, o ir vi­so­kie for­ma­lu­mai, su ku­riais ki­ti vargs­ta me­tų me­tus, spren­džia­mi lyg pirš­tu sprag­te­lė­jus.