„Šaudom ar nešaudom?“

„Že­mai­čio“ nuo­trau­ka
Sie­kia­ma, kad fe­jer­verkų šau­dy­mas taptų blo­go to­no ženk­lu, kaip saulėgrąžų lukštų spjau­dy­mas ant žemės
Toks klau­si­mas nu­skambė­jo užp­raė­jusį ket­vir­ta­dienį be­si­bai­giant Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ta­ry­bos po­sėdžiui. Po­li­tikų nuo­monės tei­rau­ta­si ne dėl mies­to par­ką ter­šian­čių varnų šau­dy­mo, o dėl fe­jer­verkų. Lie­tu­vos ža­liųjų par­ti­ja sa­vi­val­dy­bes ra­gi­na ženg­ti dar vieną, kad ir ne­di­delį, bet la­bai svarbų žings­nelį eko­lo­gi­jos link ir sa­vo viešų ren­gi­nių me­tu at­si­sa­ky­ti pi­ro­tech­ni­kos nau­do­ji­mo, o kad ge­ri ke­ti­ni­mai ne­liktų tik ke­ti­ni­mais, dar ir įfor­min­ti šį sa­vo spren­dimą teisės ak­tu. Tei­gia­ma, kad da­lis sa­vi­val­dy­bių ir ne­ra­gi­na­mos fe­jer­ver­kus jau pa­keitė la­ze­rių ar ug­nies šou. O ku­riuo ke­liu pa­suks mūsų mies­to šven­tei be­si­ren­gian­ti Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybė?



„Jei yra ge­ra nuo­tai­ka, jei šventė...“

„Mes ir pa­tys per šven­tes fe­jer­verkų jau nau­do­jam ma­žiau, bet ar ei­nam prie vi­siš­ko at­si­sa­ky­mo?“ – Ta­ry­bos na­rių pra­ėju­sią sa­vaitę klausė me­ras Aud­rius Kli­šo­nis.

Pir­ma­sis sa­vo po­zi­ciją tuo klau­si­mu iš­sakė li­be­ra­las Ge­di­mi­nas Nor­vai­šas. Jo nuo­mo­ne, pri­va­čio­se šventė­se fe­jer­verkų galėtų ir ne­lik­ti, o štai di­desnė­se – mies­to –  jis siūlė neat­si­sa­ky­ti šios pra­mo­gos. Kaip pa­vyzdį pa­teikė  tuo ke­liu jau ei­nan­čias Lat­viją ar Len­kiją, kur pi­ro­tech­ni­ka nau­do­ja­ma tik per did­žią­sias mies­to šven­tes, bet ta­da kiek­vie­nas žmo­gus ga­li pri­si­dėti sa­vo lėšo­mis, kad tie ren­gi­niai būtų ma­siš­kes­ni, fe­jer­ver­kai – įspūdin­ges­ni.

Prie­šin­gos nuo­monės sakė esan­tis Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­liųjų sąjun­gos at­sto­vas Ta­ry­bo­je Ma­ri­jus Kak­tys. Pa­sak jo, kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri turė­ti teisę ap­si­spręsti, šau­dy­ti fe­jer­ver­kus per sa­vo šventę ar ne. „Turėtų žmo­gus lais­vas būti. Jei yra ge­ra nuo­tai­ka, jei šventė – kodėl gi neiš­šo­vus“, – re­to­riš­kai klausė jis.

M. Kak­čiui opo­na­vo vi­ce­merė As­ta Beier­le-Ei­gir­dienė, siū­liu­si kiek įma­no­ma la­biau ri­bo­ti pi­ro­tech­ni­kos nau­do­jimą pri­va­čio­se šventė­se: „O da­bar vie­nam tre­čia­dienį gi­mi­mo die­na yra, ki­tam – ket­vir­ta­dienį... Šau­dom ka­da no­rim ir iš kur no­rim. Ir kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se tas vyks­ta, o ša­lia paukš­čiai pe­ri. Tik­rai blo­gai yra.“

„Bet jei­gu Ma­ri­jus no­ri iš­šau­ti ret­kar­čiais, ką mums ta­da da­ry­ti“, – šmaikš­ta­vo A. Kli­šo­nis. Bet ir jis sakė esan­tis tos nuo­monės, kad žmonės da­ro­si sąmo­nin­ges­ni, fe­jer­verkų nau­do­ja­ma vis ma­žiau, todėl ne­rei­kia jo­kio „prie­var­ti­nio me­cha­niz­mo“.


Ža­da vie­na, da­ro – ki­ta

Vis tik kitų sa­vi­val­dy­bių pa­vyzd­žiai ro­do, kad sąmo­nin­gu­mo dar la­bai trūksta ne tik gy­ven­to­jams, bet ir įstai­goms bei or­ga­ni­za­ci­joms. An­tai Kau­no mies­to sa­vi­val­dybė jau anks­čiau vie­šai iš­sakė po­zi­ciją veng­ti fe­jer­verkų mies­to šventė­se, ra­gi­no gy­ven­to­jus bei įmo­nes jų at­si­sa­ky­ti ir pri­va­čiuo­se va­karė­liuo­se, ta­čiau ge­gužės 21-ąją Ne­mu­no ir Ne­ries san­ta­ko­je ant van­dens pa­ro­dytą ant­rąją „Šiuo­lai­kinės Kau­no mi­to tri­lo­gi­jos“ dalį vai­ni­ka­vo tran­kiais fe­jer­ver­kais. Po šio ren­gi­nio vie­šai pik­tin­ta­si, jog būtent to­kiu būdu mies­tas nu­tarė pri­si­sta­ty­ti kaip šių metų Eu­ro­pos kultū­ros sos­tinė.

Atk­reip­da­ma dėmesį į to­kius pa­vyzd­žius, Lie­tu­vos ža­liųjų par­ti­ja ir pa­kvietė vi­sas ša­lies sa­vi­val­dy­bes pa­ga­liau vie­nin­gai kartą ir vi­siems lai­kams su­tar­ti dėl pi­ro­tech­ni­kos nau­do­ji­mo.

Minė­tu me­mo­ran­du­mu sa­vi­val­dybės ra­gi­na­mos įsi­pa­rei­go­ti iki spa­lio 24 die­nos sa­vo ir sa­vo įstaigų viešų ren­gi­nių me­tu at­si­sa­ky­ti fe­jer­verkų ir šį spren­dimą įtvir­tin­ti teisės ak­tu. Minė­ta spa­lio 24-oji pa­si­rink­ta ne at­si­tik­ti­nai, mat ta­da mi­ni­ma Tarp­tau­tinė kli­ma­to kai­tos die­na.

Me­mo­ran­dumą pa­si­ra­šiu­sios sa­vi­val­dybės taip pat įsi­pa­rei­gotų ug­dy­ti gy­ven­tojų bei vers­lo įmo­nių sąmo­nin­gumą ir ska­tin­ti pi­ro­tech­ni­kos ga­mi­nių at­si­sa­ky­ti as­me­ninė­se ar vers­lo šventė­se. Be to, siū­lo­ma bend­ram dia­lo­gui pa­kvies­ti moks­lo, me­no bei ap­lin­ko­sau­gos sek­to­rių at­sto­vus ir drau­ge ieš­ko­ti ap­lin­kai drau­giš­kes­nių šven­čių pa­minė­ji­mo al­ter­na­tyvų.


Ra­gi­na sau­go­ti bio­lo­ginę įvai­rovę

„Ką tik minė­jo­me Tarp­tau­tinę bio­lo­ginės įvai­rovės dieną. Šia pro­ga kvie­čia­me pa­gal­vo­ti apie pi­ro­tech­ni­kos ga­mi­nių po­veikį ap­lin­kai, ypač lau­ki­niams ir na­mi­niams gyvū­nams, paukš­čiams. Stai­gus, stip­rus ir ne­tikė­tas pi­ro­tech­ni­kos ke­lia­mas triukš­mas, ga­lin­tis siek­ti ir 100–115 de­ci­belų garsą (pri­pažįs­ta­ma, kad 70-ies de­ci­belų triukš­mas da­ro nei­giamą įtaką žmo­gaus svei­ka­tai), ga­li turė­ti rimtų pa­sek­mių gyvūnų ge­ro­vei“, – pa­ste­bi Lie­tu­vos ža­liųjų par­ti­jos pir­mi­ninkė Ie­va Bud­raitė.

Jos įsi­ti­ki­ni­mu, ne ma­žiau svar­bus ar­gu­men­tas at­si­sa­ky­ti fe­jer­verkų yra ir jų ku­ria­ma oro tar­ša. JAV at­lik­ti ty­ri­mai pa­rodė, jog leid­žiant fe­jer­ver­kus į ap­linką pa­ten­kan­čių kenks­mingų kietųjų su­bmik­ro­ni­nių da­le­lių kie­kis pa­didė­ja iki 8-ių kartų, o esant ne­pa­lan­kioms me­teo­ro­lo­ginėms sąly­goms – net iki 10 kartų.

Pu­čiant vėjui kenks­min­gos med­žia­gos ga­li leng­vai pa­siek­ti sau­go­mas te­ri­to­ri­jas, gam­ti­nius re­zer­va­tus, terš­ti dir­vo­žemį ir kel­ti grėsmę vie­ti­nei flo­rai ir fau­nai. Su lie­tu­mi tar­šios da­lelės pa­ten­ka tiek į pa­vir­ši­nius, tiek ir į grun­ti­nius van­de­nis ir ga­li pa­kenk­ti net ir ten gy­vuo­jan­čioms eko­sis­te­moms.

Ne pa­slap­tis, kad ini­cia­ty­vos at­si­sa­ky­ti fe­jer­verkų ak­tua­lu­mas išau­go ir Lie­tu­vai pri­ėmus ne­mažą skai­čių pa­bėgėlių iš Uk­rai­nos – tiek suaugę, tiek vai­kai tei­gia, kad fe­jer­verkų gar­sai jiems pri­me­na bombų spro­gi­mus Ru­si­jai už­puo­lus jų na­mus.


Plungė te­bed­ve­jo­ja

Skel­bia­ma, kad pra­ėju­siais me­tais bent jau per Naujųjų šventę pi­ro­tech­ni­kos ga­mi­nių at­si­sakė Vil­niaus, Aly­taus, Birš­to­no, Anykš­čių ir Ma­ri­jam­polės sa­vi­val­dybės. To­kia pra­kti­ka jau įtei­sin­ta ir kai ku­rio­se už­sie­nio ša­ly­se, net da­ly­je fe­jer­verkų tėvy­ne lai­ko­mos Ki­ni­jos miestų.

Ver­tin­da­mas Lie­tu­vos ža­liųjų par­ti­jos pa­rengtą me­mo­ran­dumą Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas, Jo­na­vos ra­jo­no me­ras Min­dau­gas Sin­ke­vi­čius vie­šo­jo­je erdvė­je pa­si­sakė, kad idė­ja at­si­sa­ky­ti fe­jer­verkų nėra vi­sai nau­ja. „Mes Jo­na­voj per mies­to šventę taip pat ne­be­turė­sim jų, bus galbūt la­ze­riai ar dar kaž­kas“, – vie­no­je ra­di­jo lai­do­je kalbė­jo jis.

O ką šiuo klau­si­mu nu­spręs Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybė, be­si­ren­gian­ti Plungės mies­to šven­tei?


„Ne­sam dar ap­si­sprendę. Pamąs­tymų yra vi­so­kių. Žiū­rint iš eko­lo­ginės pusės, jau da­bar fe­jer­verkų ma­žiau nau­do­ja­ma. Vis tik ne­rei­kia da­ry­ti per­tek­li­nių da­lykų. Juk švęsda­mi gim­ta­dienį ir ant tor­to už­si­de­gam fe­jer­verką...“ – per pir­ma­dienį vy­ku­sią spau­dos kon­fe­ren­ciją pri­sta­ty­da­mas mies­to šventės pro­gramą kalbė­jo me­ras A. Kli­šo­nis.