Remontavo namą – subjaurojo kiemą

Tą ir pa­darė­me. Nu­vykę minė­tuo­ju ad­re­su pa­tys pa­matė­me, kad ke­liu­kas, nu­si­driekęs pa­lei V. Ma­čer­nio gatvės 6-uo­ju nu­me­riu pa­žymėtą dau­gia­butį namą, at­ro­do iš­ties ne­kaip: duo­bių – it pri­sėta, jas se­mia van­duo, as­fal­tas vie­to­mis išt­rupėjęs.

Iš­vydę te­ri­to­riją prie dau­gia­bu­čio fo­tog­ra­fuo­jan­čius žur­na­lis­tus, praei­viai juo­ka­vo: jei no­ri už dyką pa­si­tik­rin­ti ma­ši­nos va­žiuoklę, ga­li tai pa­da­ry­ti čia. Tą pa­tį kalbė­jo ir į re­dak­ciją skam­bi­nu­si plun­giškė. Pa­sak jos, tik lai­ko klau­si­mas, ka­da šis ke­liu­kas dėl vis didė­jan­čių ir gilė­jan­čių duo­bių ap­skri­tai taps ne­pra­va­žiuo­ja­mas.

„Mes ne­be­ži­no­me, ką da­ry­ti. Ir nie­kam tai nerū­pi. Dar per­nai pra­šy­da­mi pa­gal­bos kreipėmės į Plungės mies­to se­niū­niją. Bet bu­vo atsa­ky­ta, kad jiems ne­prik­lau­so tvar­ky­ti dau­gia­bu­čių kiemų. Kly­do­me manę, jog pa­gal­bos ranką iš­ties ir namą ad­mi­nist­ruo­jan­ti sa­vi­val­dybės įmonė „Plungės būstas“, – pa­sa­ko­jo plun­giškė.

Ji pri­si­minė, kad maž­daug prie­š me­tus duo­bes kaž­kas bu­vo pa­ly­ginę, bet ne­tru­kus jos vėl „pra­si­žio­jo“.

Si­tua­ci­ja – iš­ties ne­pa­vydė­ti­na. Juk kas­dien va­žinė­da­mas tar­si per kopė­čias ga­li net nau­jau­sią ma­šiną nu­va­ry­ti „nuo kojų“, o riedė­da­mas su se­nes­ne – ir be ratų lik­ti. Bet ne­jau­gi gy­ven­to­jams ne­ki­lo min­čių per re­no­va­ciją su­bjau­rotą įvažą pa­si­re­mon­tuo­ti bend­ro­mis jėgo­mis?

Skam­bi­nu­si mo­te­ris sakė, jog ir to­kia ga­li­mybė ne kartą svars­ty­ta. Esą jau­nes­ni na­mo gy­ven­to­jai kaip ir su­tiktų su­si­dėti, kad būtų ga­li­ma tą ke­liuką pa­tvar­ky­ti. Bėda – pen­si­nin­kai, ku­rie ti­ki­na ne­ža­dan­tys kiš­ti pi­nigų į jiems ne­rei­ka­lingą vietą. Ne­va jie ma­šinų ne­tu­ri, tad ir ke­liu­ko pro­ble­mos jiems – neak­tua­lios. „Bet juk pas juos at­va­žiuo­ja vai­kai, anū­kai“, – to­kiu po­žiū­riu stebė­jo­si skam­bi­nu­sio­ji.

Apie V. Ma­čer­nio gatvės 6-ojo na­mo pro­blemą pa­pa­sa­ko­jo­me „Plungės būsto“ di­rek­to­riui Aud­riui Ša­pa­lui. Jis pa­ti­ki­no pirmą kartą iš­girdęs apie šią bėdą. Esą skundų dėl to ne­su­lauk­ta nei anks­čiau, nei pa­sku­ti­niu me­tu. Vis dėlto, ne­tgi jei jų ir būtų buvę, įmonė ne­būtų galė­ju­si pa­gelbė­ti. Jos rūpes­čiu tik du­kart per me­tus at­lie­ka­mas kiemų sa­ni­ta­ri­nis va­ly­mas, pjau­na­ma žolė, ren­ka­mos šiukšlės. „Duo­bių ly­gin­ti mums ne­prik­lau­so“, – sakė A. Ša­pa­las.

Di­rek­to­rius už­si­minė, kad ke­liu­kui tvar­ky­ti lėšų ga­li­ma gau­ti iš Sa­vi­val­dybės biud­že­to. Ji den­gia 20 pro­centų rei­ka­lin­gos su­mos. Likę pi­ni­gai – iš gy­ven­tojų ki­šenės. Tik tam tu­ri pri­tar­ti dau­giau nei pusė dau­gia­bu­čio na­mo gy­ven­tojų (rei­kia su­rink­ti 55-is pro­cen­tus visų gy­ven­tojų pa­rašų).

Tik prie­š krei­pian­tis į Sa­vi­val­dybę, pa­sak A. Ša­pa­lo, būti­na at­lik­ti tos te­ri­to­ri­jos ka­dast­ri­nius ma­ta­vi­mus. Juos už­sa­ky­ti ga­li ir „Plungės būstas“, su­laukęs to­kio pa­gei­da­vi­mo iš gy­ven­tojų. O at­li­kus vi­sas su ka­dast­ri­niais ma­ta­vi­mais su­si­ju­sias pro­cedū­ras, bus ga­li­ma „bels­tis“ ir į Sa­vi­val­dybės du­ris.

Tad pir­miau­sia di­rek­to­rius ra­gi­na V. Ma­čer­nio g. 6-ojo na­mo gy­ven­tojų at­stovą už­suk­ti į „Plungės būstą“, ku­ris pa­dės ženg­ti pirmąjį žingsnį jų bėdos spren­di­mo link.