

Trūksta vietos
Praėjusią savaitę VšĮ „Šuniukų fėja“ direktorė S. Svidraitė feisbuke paskelbė įrašą apie Rietavo savivaldybėje randamus be priežiūros paliktus gyvūnus. Savo įraše moteris pabrėžė, jog visuomet mielai sutinka pagelbėti Rietavo krašto žmonėms. Įstaiga rietaviškiams padeda jau daugiau negu penkerius metus, vis dėlto jos galimybės ribotos – priimti daugiau beglobių gyvūnų negalinti dėl vietos stygiaus.
S. Svidraitė atkreipė dėmesį į tai, kad beglobių gyvūnų problema turėtų būti sprendžiama ne privačiomis iniciatyvomis, o Savivaldybės pastangomis. Ši privalo užtikrinti, jog bešeimininkiai, beglobiai ar neprižiūrimi augintiniai būtų gaudomi, sterilizuojami, laikomi ir, reikalui esant, utilizuojami. S. Svidraitė akcentavo, jog tai nėra jos ir kad jai nereikia nei pinigų, nei sutarties su Savivaldybe.
„Šuniukų fėjos“ vadovės viešai išsakyta pozicija sulaukė nemažai reakcijų. Viena Rietavo gyventoja papasakojo apie Daržų gatvės gale voljere paliktą šunį. Šeimininkui prapuolus, iš pradžių augintiniu rūpinosi jo pažįstama moteris, vėliau – ji pati, o valdžios pagalbos nesulaukusi.
Rietavo savivaldybės Tarybos narys Edmundas Žilevičius po įrašu taip pat parašė komentarą. Anot jo, S. Svidraitė į miesto valdžią kreipėsi jau ne kartą. Gyvūnų globėja norėjo, kad Savivaldybė benamių gyvūnų globai skirtų patalpas. Deja, valdininkai tuomet nusprendė tam dėmesio neskirti.
Viešumas padėjo
Apie S. Svidraitės bandymus spręsti šią problemą buvo rašyta dar prieš keletą mėnesių. Gyvūnų globėja šiuo klausimu kreipėsi ir į merą Antaną Černeckį. Tąkart meras pareiškė, jog nėra taip, kad Rietave nebūtų rūpinamasi bešeiminkiais gyvūnais. Anot Savivaldybės vadovo, benamių augintinių priežiūrai iš miesto biudžeto trejų metų laikotarpiui yra skirta ir paskirstyta seniūnijoms 10 tūkstančių eurų.
Tuomet su gyvūnų globos įstaigomis dar nebuvo pasirašyta jokia sutartis. Visgi, mero teigimu, reikalui esant beglobiu augintiniu būtų pasirūpinę „Nuaro“ darbuotojai.
A. Černeckis tuo metu teigė, kad „Šuniukų fėjos“ vykdoma veikla jam yra žinoma. Meras sakė nesitikintis, jog ši įstaiga atliks miesto valdžiai priskirtas funkcijas. Kita vertus, neslėpė manantis, kad apie opią temą viešai buvo nuspręsta prabilti dėl noro pasireklamuoti.
Kaip bebūtų, viešumas davė rezultatą. Praėjus keletui dienų po S. Svidraitės įrašo pasirodymo socialinėje erdvėje, Rietavo savivaldybė savo feisbuko puslapyje paskelbė, kad balandžio 23 d. tarp Savivaldybės ir įstaigos „Nuaras“ pasirašyta sutartis, kuri padės užtikrinti beglobių gyvūnų gerovę bei visuomenės saugumą.
Vis dėlto „Žemaičio“ kalbinta S. Svidraitė, kalbėdama apie neseniai Daržų gatvėje nutikusį atvejį, darė prielaidą, jog galbūt net ir pasirašiusi sutartį Savivaldybė vengia naudotis šiomis paslaugomis, nes „Nuaro“ įkainiai – gana dideli. O prabilti viešai apie šią problemą moteris sakė nutarusi tik dėl to, nes tik tokiu būdu pavyksta sulaukti vietos valdžios reakcijos.
Kainos tikrai nemažos
Susisiekėme ir su Rietavo savivaldybės ekologe Jūrate Petrauskiene. Specialistė patvirtino, jog sutartis su UAB „Nuaras“ pasirašyta balandžio 23 d. Sutartyje numatyta, kad „Nuaras“ savivaldybės teritorijoje teiks bešeimininkių ir be priežiūros paliktų naminių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, kastravimo, sterilizavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugas.
Šios paslaugos Savivaldybei atsieis tikrai nepigiai. Pavyzdžiui, už vieno gyvūno kastravimą ar sterilizaciją teks sumokėti 40 eurų. Konfiskuoto augintinio paėmimas bei laikymas už kiekvieną parą kainuos po penkis eurus. Už be priežiūros palikto vieno gyvūno sugavimą, jo paėmimą ir laikymą, įskaitant ir po nustatyto termino atliktą eutanaziją, bus mokama 80 eurų. O daugiausiai kainuos skubūs „Nuaro“ darbuotojų iškvietimai. Darbo dienomis už atvykimą dėl vieno gyvūno teks sumokėti 200 eurų, o ne darbo metu tokia paslauga jau kainuos net 500 eurų. Be to, visos kainos nurodytos be PVM.
Situacija Daržų gatvėje
J. Petrauskienė paaiškino, jog dėl Daržų gatvėje paliko šunelio į „Nuarą“ nebuvo kreiptasi, situaciją bandoma išspręsti kitu būdu. Pasak ekologės, su šuns šeimininko giminaičiais buvo susisiekta gegužės 2 dieną, gegužės 5-ąją su jais bendrauta papildomai. Giminės bando surasti augintiniui kitus namus, o iki tol žadėjo juo patys pasirūpinti.
Kad šunimi šiuo metu rūpinasi šeimininko giminės, patvirtino ir Rietavo miesto seniūnas Petras Lengvenis. Seniūnas buvo nuvykęs apžiūrėti situacijos ir įsitikino, kad šuo yra prižiūrimas. Šiuo metu giminaičiai esą ieško jam prieglaudos. Seniūnas sakė lauksiantis, kol kitą savaitę jie susisieks ir pasakys, ar pavyko.
Anot P. Lengvenio, su tokiomis problemomis seniūnija susiduria retai. Reikalui esant, kaip ir šiuo atveju, ieškomi paliktų augintinių šeimininkų giminaičių arba kreipiamasi į prieglaudas. Seniūnas neslėpė, kad yra tekę pagalbos kreiptis ir į S. Svidraitę, vis dėlto, P. Lengvenio žodžiais, jos pagalbos dažniau prašo gyventojai.
Beglobių gyvūnų gaudymui ir priežiūrai seniūnija pinigų iš Savivaldybės gavo tik šiemet, tačiau dar nespėjo jų panaudoti.