Naujausios
Idėja gimė Prancūzijoje
Lietuvoje Europos paveldo dienos, kasmet įvairių sričių specialistų ir muziejininkų dėka atveriančios duris į plačiajai visuomenei paprastai neprieinamą nekilnojamą kultūros paveldą, pirmąkart surengtos 1994 metais. Tačiau šio renginio istorija – dar senesnė. Pati jos pradžia kviečia grįžti į 1984-uosius. Būtent tais metais Prancūzijoje gimė idėja pradėti rengti paveldo dienas, kurių iniciatorius – tuometinis Prancūzijos kultūros ministras Jack Lang. Per keletą metų šis renginys išplito po daugelį Vakarų Europos šalių ir tapo labai populiarus.
Kiekvienais metais paveldo dienos turi skirtingą temą. Šiųmetinė – kultūros paveldas ir edukacija. Tad daugelis penktadienį prasidėjusių renginių leis žmonėms iš arčiau patyrinėti, savo rankomis kartu su restauratoriais prisiliesti prie paveldo objektų, susipažinti su senosiomis statybos technologijomis, pastatų puošybos tradicijomis. Paprastai kalbant, tai – puiki proga kiekvienam Lietuvos regionui, kiekvienai savivaldybei, atskiram miestui ar miesteliui atkreipti visuomenės dėmesį į jų krašte esančius dėmesio vertus objektus.
Kvietė ekskursija
Kas jau kas, bet Plungė tikrai jų turi ne vieną. Sunku net būtų visus išvardinti. Bet šįkart nutarta atsigręžti tik į grafų Zubovų kultūrinį palikimą.
„Žemaitis“ savo ruožtu primena, jog grafai Zubovai Plungės miestą valdė didžiąją XIX amžiaus dalį. Džiugu, kad jų veiklos pėdsakai mūsuose matomi ir šiandien. Plungiškiai didžiuojasi grafų valdymo laikotarpiu pastatyta laikrodine, kur dabar įsikūrusi viešoji biblioteka, varpine, koplyčia. Šie pastatai – ne tik vieni seniausių Plungėje, bet ir gražiausi, išlepinti ne tik vietinių, bet ir svečių dėmesio.
Siekiant visuomenę supažindinti su Zubovų kultūriniu palikimu, penktadienį pirmiausia surengta ekskursija, kurios metu aplankyti visi iki šiol žinomi grafų Zubovų reliktai Plungėje. Keliauta pasigrožėti Švč. Mergelės Marijos Maloningosios koplytėle, esančia Dariaus ir Girėno gatvėje, vėliau ekskursijos dalyviai pakviesti prie senųjų Plungės dvaro rūmų pamatų ir prie dabartinių rūmų.
Be abejonės, aplankytos ir laikrodinė-oranžerija, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios varpinė bei senųjų kapinių Visų Šventųjų koplyčia.
Pašventintas koplystulpis
Pastarojoje ir vyko pagrindiniai Europos paveldo dienų renginiai Plungėje. Tik prieš susirenkant į šią koplyčią, vadinamosiose senosiose kapinėse, Birutės gatvėje, buvo pašventintas Visų Mamų koplytstulpis, kurį Plungei padovanojo viena Varkaliuose gyvenanti moteris.
Naujasis koplytstulpis iš Varkalių perkeltas į dar sovietmetyje įrengtą Visų Mamų kapvietę, skirtą visiems plungiškiams, nežinantiems, neturintiems galimybės ar negalintiems aplankyti savo mamos amžinojo poilsio vietos.
Plungės rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas, paveldosaugininkas Gintaras Ramonas priminė, jog toje vietoje stovėjęs kryžius su koplytėle ne per seniausiai nulūžo. Atkurti jį ketino Savivaldybė, tačiau tai už ją padarė minėta varkališkė. Perkeliant koplytstulpį į naująją vietą talkino Plungės miesto seniūnija.
Koncertas neįprastoje erdvėje
Kunigui Andriui Baksčiui pašventinus koplystulpį, renginio dalyviai rinkosi į Visų Šventųjų koplyčią, kur pristatytas projektas „Grafų Zubovų istorinis kultūrinis palikimas Šiaurės Vakarų Lietuvoje“ bei skaitytas pranešimas „Žemaitijos bajorų herbai XVI–XIX a. I pusė: kilmė ir tradicijos“.
Ypač gražiu renginio akcentu tapo Roko Zubovo ir Sonatos Daveikytės-Zubovienės koncertas, kurio metu skambėjo Mykolo Kleopo Oginskio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Volfgango Amadėjaus Mocarto bei Roberto Šumano kūriniai. Plungiškiai liko sužavėti neįprastoje vietoje vykusiu koncertu.
Anot G. Ramono, muzika šioje koplyčioje suskambo pirmąkart. Be to, tai – vienas iš nedaugelio kartų, kai šioje erdvėje vyko renginys, o koplyčios kriptos apskritai, ko gero, pirmąsyk buvo plačiai atvertos visuomenei. O kur dar rūsiuose atidaryta fotografijų paroda, kurios ekspozicijoje – Plungės ir Rietavo krašto fotoklubo „Žybt“ darbai.
Paveldosaugininkas viliasi, jog ateityje ši koplyčia vis dažniau bus atveriama visuomenei.
