Teatro dieną plungiškiai ir rietaviškiai šventė namuose

Teat­ro iš­ta­kos
Tarp­tau­tinė teat­ro die­na pra­dėta švęsti 1962-ai­siais. Nuo ta­da šią teat­ro me­no puo­selė­to­jams reikš­mingą dieną vyks­ta gau­sybė ren­gi­nių, ge­riau­sių teat­ro ak­to­rių, spek­tak­lių ap­do­va­no­ji­mai, ren­gia­mi po­kal­biai su ži­no­mais teat­ra­lais.
Neiš­ven­gia­mai tądien pri­si­me­na­mos ir sce­nos me­no iš­ta­kos, ku­rios sie­kia neat­me­na­mus lai­kus. Iš tikrųjų nie­kas tiks­liai ne­nus­tatė ir ne­nus­ta­tys, ka­da at­si­ra­do teat­ras. Jo iš­takų ga­li­ma ras­ti dar se­novės med­žio­tojų ir žem­dir­bių apei­go­se, taip pat liau­dies pa­pro­čiuo­se. O pir­ma­sis pro­fe­sio­na­lus eu­ro­pie­tiš­kas teat­ras įkur­tas Re­ne­san­so epo­cho­je. Tai bu­vo italų kau­kių ko­me­dijų teat­ras.
Lie­tu­vo­je teat­ras taip pat tvir­tai įleidęs sa­vo šak­nis. Ir čia ne­trūksta teat­ro ko­lek­tyvų, pel­niu­sių pri­pa­ži­nimą pa­sau­li­niuo­se šio me­no fes­ti­va­liuo­se.
Ne­pai­sant visų nuo­smu­kių ir pa­ki­limų, teat­ras nie­ka­da ne­bu­vo už­mirš­tas. Ir vi­sai ne­keis­ta, juk jis – tar­si ma­gi­ja, už­mez­gan­ti ryšį tarp sce­nos ir pub­li­kos, su­tei­kian­ti ga­li­mybę jaus­ti „gy­vo“ žmo­gaus bu­vimą čia pat, jo kvėpa­vimą, emo­ci­jas, įkūni­jant vieną ar kitą vaid­menį. Teat­ras – tai tik­rovės me­ni­nis at­spin­dys, juk tik teat­re įma­no­ma vi­sa žmo­gaus emo­cijų ir sie­los su­krėtimų įvai­rovė: juo­kas, aša­ros, siel­var­tas, džiaugs­mas, liū­de­sys, laimė, pa­nie­ka, užuo­jau­ta.
Todėl jam būti­nas emo­ci­nis, dva­si­nis ak­to­riaus ir žiū­ro­vo kon­tak­tas, ku­rio ka­ran­ti­no me­tu, gai­la, bet tie­sio­giai ne­įma­no­ma už­megz­ti. Lie­ka tik pa­si­džiaug­ti, kad pan­de­mi­ja ap­skri­tai ne­sus­tabdė teat­ro veik­los, kad šia­me me­ne be­si­su­kan­tys žmonės per­mąstė ir ra­do būdų, kaip adap­tuo­ti sa­vo kūrybą. Tam pa­si­telk­ta vir­tua­li erdvė.
Rie­ta­vas į šventę pa­kvietė pir­ma­sis
Kad teat­ro me­no pa­grin­das – ry­šys tarp sce­nos ir salės, pui­kiai su­vo­kia ir rie­ta­viš­kiai teat­ra­lai. Steng­da­mie­si iš­sau­go­ti ryšį su au­di­to­ri­ja tra­di­cinį fes­ti­valį „Teat­ro die­nos Rie­ta­ve“ šie­met jie per­kėlė į vir­tua­lią erdvę.
„Kaip ir kas­met, pa­si­tik­da­mi Tarp­tau­tinę teat­ro dieną, su­tel­kia­me vi­sas sa­vo jėgas šios šventės įpras­mi­ni­mui. Pa­minė­ti jai ski­ria­me net visą sa­vaitę. Šie me­tai ne išim­tis. Nors esa­me už­da­ry­ti, ga­li­ma sa­ky­ti, ak­li­nai, vis tiek Teat­ro die­nas mi­ni­me šiuo me­tu įpras­tu vir­tua­liu būdu“, – apie net ir pan­de­mi­jos aki­vaiz­do­je ne­nutrū­ku­sią „Teat­ro dienų Rie­ta­ve“ tra­di­ciją „Že­mai­čiui“ pa­sa­ko­jo Rie­ta­vo kultū­ros cent­ro ren­gi­nių or­ga­ni­za­torė Eglė Fa­bi­jo­na­vi­čienė, pri­dėda­ma, kad ren­gi­nys – tra­di­ci­nis, tik erdvė – ne.
Teat­ro šventė Rie­ta­ve pra­si­dėjo ko­vo 22-ąją Rie­ta­vo kultū­ros cent­ro dra­mos stu­di­jos „Did­žio­ji T“ ins­ce­ni­za­ci­ja „Žiū­ro­vai“, ku­rio re­ži­sierė – Bi­rutė Ged­mi­naitė.
Iki pat sek­ma­die­nio vyks­tan­čios „Teat­ro die­nos“ rie­ta­viš­kiams do­va­no­ja ne vieną įsi­min­tiną spek­taklį.
Šio tra­di­ci­nio ren­gi­nio me­tu so­cia­li­nių tinklų pa­sky­ro­se kas­dien da­li­na­ma­si trum­po­mis išt­rau­ko­mis iš Rie­ta­vo kultū­ros cent­ro teat­ro „Ruo­da“ Zoom teat­ro, todėl žiū­ro­vai tu­ri ga­li­mybę su­si­pa­žin­ti su nau­jais re­ži­sie­riaus Vin­co And­riuš­kos sta­to­mais spek­tak­liais: In­ger Ha­ge­rup „Stik­linė ar­ba­tos su cit­ri­na“ ir Že­maitės „Trys my­li­mos“. Tre­čia­dienį vi­si no­rin­tie­ji turė­jo pro­gą dar sykį iš­vys­ti dra­mos stu­di­jos „Did­žio­ji T“ spek­taklį „Mer­gaitė su deg­tu­kais“, re­ži­suotą B. Ged­mi­naitės. Ket­vir­ta­dienį teat­ro gerbėjų laukė  2016-ais me­tais re­ži­sie­riaus V. And­riuš­kos pa­sta­ty­tas Ba­lio Sruo­gos spek­tak­lis „Do­bilė­lis pen­kia­la­pis“, o šian­dien – 2018-ai­siais to pa­ties re­ži­sie­riaus pa­sta­ty­ta So­fi­jos Ky­man­taitės-Čiur­lio­nienės ko­me­di­ja „Vi­los puoš­me­na“.
Visą sa­vaitę Rie­ta­ve ka­ra­lia­vu­si teat­ro šventė tu­ri pa­ruo­šu­si nau­jienų ir sa­vaitės pa­bai­gai. Jas pa­ma­ty­ti bus ga­li­ma Rie­ta­vo kultū­ros cent­ro so­cia­li­nių tinklų „Fa­ce­book“, „Ins­tag­ram“ ir „You­Tu­be“ pa­ski­ro­se.
Teat­ro die­nos Plungė­je
Į nuo­tai­kingą vir­tua­lią teat­ro šventę tra­di­ciš­kai pa­kvietė ir Plungės kultū­ros cent­ras. Jo so­cia­li­nių me­dijų plat­for­mo­se teat­ras vi­su sa­vo gro­žiu skleid­žia­si nuo ko­vo 25 die­nos. O pa­sku­ti­niai kas­me­ti­nio ren­gi­nio ak­cen­tai bus su­dėlio­ti ry­toj. Už­baig­ti Teat­ro die­nas pa­tikė­ta Plungės kultū­ros cent­ro teat­ro „Sau­la“ vaikų gru­pių su­kur­tam vi­deo­me­no pro­jek­tui „Teat­ras Zoom Rooms“, kurį jau­nie­ji ar­tis­tai kvie­čia stebė­ti ko­vo 27 dieną nuo 12 val. Visų spek­tak­lių ir vi­deo­me­no pro­jek­to kūrėjai bei re­ži­sie­riai Si­gi­ta ir Ro­mas Ma­tu­liai, vi­deop­ro­jek­cijų – Si­mo­nas Vai­čiu­lis.
Dau­giau nei du de­šimt­me­čius gy­vuo­jan­čio vaikų ir jau­ni­mo teat­ro „Sau­la“, ku­ris yra ži­no­mas ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir sve­čio­se ša­ly­se, bei jo re­ži­sie­rių S. ir R. Ma­tu­lių rūpes­čiu Plungė­je Teat­ro die­nai skir­ta šventė kas­met pa­per­ka net reik­liau­sią žiū­rovą.
Dėl sa­vo au­di­to­ri­jos ko­lek­ty­vas stengė­si ir šie­met. Todėl įsi­min­ti­nos – vi­sos trys teat­rui pa­skir­tos die­nos, ne tik pa­sku­tinė, ku­rios me­tu lau­kia minė­tas pro­jek­tas. Ko­vo 25–26 die­no­mis žiū­ro­vams su­teik­ta ga­li­mybė pa­žiūrė­ti Plungės kultū­ros cent­ro teat­ro „Sau­la“ dau­giau­sia ap­do­va­no­jimų ir di­de­lio pri­pa­ži­ni­mo su­lau­ku­sius spek­tak­lius.
Va­kar bu­vo trans­liuo­ja­mi teat­ro vaikų gru­pių spek­tak­liai „At­sar­giai Bau­bai“ ir „Pa­sa­ka apie drąsuolį berną“, prie kom­piu­te­rių ar iš­ma­niųjų te­le­fonų ek­ranų pri­kaustę vai­kus ir jau­niau­sio­jo mo­kyk­li­nio am­žiaus žiū­ro­vus. Ži­no­ma, daž­nas jau­na­sis teat­ro gerbė­jas šiuos spek­tak­lius žiūrė­jo kar­tu su vi­sa šei­ma.
Šian­dien 14 val. lau­kia teat­ro „Sau­la“ paaug­lių grupės spek­tak­lis paaug­liams „Klasė“, ku­ris ak­tua­liau­sias moks­lei­viš­ka­jai au­di­to­ri­jai.
Tą pa­čią dieną nuo 17 val. jau­ni­mo ir suau­gu­siųjų dėme­sio lauks, kaip sa­ko Teat­ro dienų rengė­jai, jau gra­žia teat­ro is­to­ri­ja tapęs spek­tak­lis „Meilė, džia­zas ir vel­nias“, pri­ver­sian­tis su­si­mąsty­ti vi­sais lai­kais ak­tua­lio­mis te­mo­mis: apie meilę, iš­da­vystę, gy­ve­ni­mo pra­smės paieš­kas, smurtą. Spek­tak­lio, ku­rio me­tu sce­no­je – net 28 ta­len­tin­gi ak­to­riai, re­ži­sie­riai – S. ir R. Ma­tu­liai.
Tai­gi, ne­pai­sant lai­kinų ap­ri­bo­jimų, Plungės kultū­ros cent­ras bei teat­ras „Sau­la“ kvie­čia pa­si­ner­ti į kūry­biš­kumą su teat­ro me­nu bei pa­si­mėgau­ti jo tei­kia­mu džiaugs­mu sie­lai.