Gy­ve­ni­mo ba­lan­sas – tarp mu­zi­kos ir svei­ka­tą puo­se­lė­jan­čio ūkio

Anks­ti at­ra­do sa­vo pa­šau­ki­mą

V. Jo­nuš­kie­nė gi­mė ir užau­go Vil­niu­je. Čia nuo anks­ty­vos vai­kys­tės bu­vo glau­džiai su­si­ju­si su mu­zi­ka. Bai­gu­si mu­zi­kos mo­kyk­lą, dai­na­vi­mo ir vio­lon­če­lės sky­rius, ku­rį lai­ką dai­na­vo ir dir­bo cho­re „Lie­pai­tės“, taip pat daug me­tų dir­bo su vai­kų cho­rais. Pa­ti de­šimt me­tų dai­na­vo Lie­tu­vos ope­ros ir ba­le­to teat­ro cho­re, bai­gė Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ją, cho­ri­nio di­ri­ga­vi­mo spe­cia­ly­bę. Su­kū­ru­si šei­mą, su­si­lau­kė dvie­jų sū­nų: da­bar jau 29-erių Do­mo ir 31-erių me­tų Au­gus­to.

As­me­ni­niai gy­ve­ni­mo ke­liai V. Jo­nuš­kie­nę at­ve­dė į Va­ka­rų Lie­tu­vą. 2007 me­tais ap­si­gy­ve­no Klai­pė­do­je ir ne­tru­kus su­lau­kė kvie­ti­mo pri­si­jung­ti prie Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lės cho­ro „Au­ku­ras“. Šia­me cho­re mo­te­ris su­si­pa­ži­no su Ri­ta Ur­nie­žie­ne, ku­ri tuo me­tu bu­vo Rie­ta­vo mo­te­rų cho­ro „Jū­ra­va“ va­do­vė, bet dai­rė­si ki­to žmo­gaus, ga­lin­čio pe­rim­ti iš jos šias pa­rei­gas.

„Ka­dan­gi cho­ri­nia­me gy­ve­ni­me jau tu­rė­jau su­kau­pu­si ne­ma­žai pra­kti­kos, nu­ta­riau priim­ti Ri­tos Ur­nie­žie­nės pa­siū­ly­mą. Taip 2016 me­tais į sa­vo ran­kas pe­rė­miau tuo me­tu dar miš­raus cho­ro „Jū­ra­va“ vai­rą. O pir­mą kar­tą ap­si­lan­kiu­si Rie­ta­ve pa­ma­čiau, ko­kie čia žmo­nės vie­nin­gi, bend­ruo­me­niš­ki ir drau­giš­ki“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vė.

Rie­ta­vo cho­ras „Jū­ra­va“ bu­vo su­bur­tas 1950 me­tais. Iš pra­džių jam va­do­va­vo maest­ro Liu­das Ged­gau­das, po de­šimt­me­čio – Onu­tė Juk­nai­tė-Straz­die­nė. Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros na­mų miš­rus cho­ras bu­vo ab­so­liu­čiai vi­sų res­pub­li­ki­nių Dai­nų šven­čių da­ly­vis, pa­si­ro­dė ir dve­jo­se Pa­sau­lio lie­tu­vių dai­nų šven­tė­se.

Nuo 2003 me­tų cho­rui va­do­va­vo Dia­na Pau­laus­kai­tė, o nuo 2006 iki 2016 me­tų, kaip mi­nė­ta, R. Ur­nie­žie­nė, ku­ri ir per­lei­do cho­rą į V. Jo­nuš­kie­nės ran­kas. Bė­gant me­tams ko­lek­ty­vas iš miš­raus ta­po vien tik mo­te­rų. Su­si­ren­ka re­pe­tuo­ti du kar­tus per sa­vai­tę, ak­ty­viai kon­cer­tuo­ja vi­so­je Lie­tu­vo­je ir įvai­rio­se už­sie­nio ša­ly­se, da­ly­vau­ja Dai­nų šven­tė­se.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. liepos 8 d. numeryje (Nr. 51).