Naujausios
Pradžia – tėvelio rūsy
Užėjęs į erdvią patalpą Plungėje, kur įsikūrusios seserys ne tik kuria papuošalus, juos ruošia siųsti užsakovams, bet ir rengia fotosesijas bei gyvas transliacijas internetu, pasijunti tarsi kitoj erdvėj, kur vyrauja grožis, ramybė ir šviesa. Čia šešias dienas per savaitę papuošalus kuriančios Rugilė ir Karolina pasakoja, kad visa kelionė prasidėjo nuo jųdviejų tėčio, kretingiškio Jurgio Mikutos. Jo darbas su gintaru žavėjo jas nuo pat vaikystės. Tėtis su gintaro dirbiniais važinėdavo po muges bei parodas, o gintarą šlifavo, rūšiavo, vėrė karolius ir apyrankes namų rūsyje. Ten abi dukros nuo pat mažų dienų jam padėdavo ir daug ko išmoko.
Pamena Rugilė, kaip baigusi kosmetologijos studijas, ketverius metus dirbusi ir ieškojusi laimės lietuvių emigrantų pamėgtoje Anglijoje, suprato, kad reikia pokyčių, panoro kurti šeimą. Nepatiko jai Londono triukšmas, didžiulė, kasdien supanti žmonių masė. Grįžo mergina į Lietuvą, į gimtąją Kretingą, ir prisijungė prie tėčio veiklos. Tuo metu sesuo Karolina dar mokėsi mokykloje, mat yra 8-iais metais jaunesnė.
Laukdamasi dukrytės Rugilė sukūrė feisbuko puslapį, pavadino jį „Amby“ ir pasiūlė internete savo kurtus gintaro papuošalus. „Šių metų liepą sukanka 9 metai nuo mano gintarų verslo pradžios, ir dukrytei jau devyneri, – šypsosi jauna moteris. – Tada, jei per savaitę parduodavau bent vieną papuošalą, jau būdavo labai gerai.“ O ir laiko auginant vaiką moteris turėdavo neperdaugiausiai, todėl ši veikla džiugino, neleido užsisėdėti ir paskęsti motinystės rūpesčiuose.
Jaunesnioji sesuo Karolina, baigusi vidurinę, taip pat kelerius metus bandė laimę Anglijoje, bet neprigijo, grįžo Kretingon ir prisijungė prie sesers pradėtos veiklos.
Ir puošia, ir gydo
Karantino metu jaunos moterys sugalvojo daryti tiesiogines transliacijas internetu, jų metu kalbėti apie gintarą, papuošalus, bendrauti su klientais. Ir nuo tada prasidėjo... Atsirado pirkėjų, ėmė plūsti užsakymai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Norvegijos, Vokietijos, JAV, Italijos.
Karolina pasakoja, kad jų dirbinius užsisako dažniausiai vidutinio amžiaus moterys, mat gintaras yra brangus akmuo. Ypač brangūs papuošalai iš retai pasitaikančių gintarų – mėlynos ir baltos spalvos.
Seserys gamina papuošalus ir vaikams. Juk Lietuvoje nuo senų senovės tikima, kad gintaras malšina skausmą, reguliuoja skydliaukės veiklą, gerai veikia odą, yra visada šiltas, malonus kūnui.
Rugilei atrodo, kad jei tiki, jog padeda, tai ir padės, o jei žmogus netiki, tai nebus taip, kad įsigijai kokį papuošalą ir lauki, kol praeis skausmai. Nežinia, ar tada pajusi kokį poveikį.
Merginoms įdomu stebėti, kai moterys, žiūrėdamos į natūralaus gintaro gabalėlį, jame įžvelgia vis kitus dalykus: samanas, paukščius, veidus, medžius... Joms pačioms įdomiausi gintarai su inkliuzais – voriukais, musytėmis, vabaliukais. Jie – tarsi sustojusio laiko simboliai.
„Sakoma, kad gintaras – močiučių papuošalas, – kalba Rugilė. – Bet jis vis labiau tampa šiuolaikiškas, tinkantis jaunimui, pačios mielai nešiojame gintaro papuošalus, komponuojame jį su elnio ragu, įterpiame į medį, gaminame įvairius amuletus.“
Verslui aktyvėjant į „Amby“ buvo pakviesta Birutė Pakalniškienė, iki tol dirbusi mokykloje socialine pedagoge. Birutė bendryste su seserimis Rugile bei Karolina džiaugiasi ir sako, kad geresnių darbdavių bei kolegių nė nenorėtų. „Puikiai sutariam, kartu veriam karoliukus ir kuriame papuošalus. Netrūksta ir kitų darbų: pakuoju siuntinius, vežu mūsų gaminius į prabavimo rūmus, nes tie, kurie gaminami su auksu ar sidabru, yra sertifikuoti, turi prabą. Čia radau ramybę, kurios mokykloje labai trūko. Beje, mes kartu leidžiam ir laisvalaikį, žaidžiam padėlį. Galima sakyti, kad gintaras vienija žmones“, – šypsosi Birutė.
Gintaro apdirbimo paslaptys – iš kartos į kartą
Merginos teigia, kad informacijos apie gintaro apdirbimą nėra. „Žinios apie gintarą eina iš kartos į kartą. Gintaro pasauly viskas su paslaptimi, reikia daug ką išmokti, norint gerai jį apdirbti. Didžiuliuose būgnuose parą laiko gintaras blizginamas, o iki to yra kitokie darbai: suformavimas norimos formos, įbrėžimų pašalinimas, tada dedame į kitą būgną ir taip toliau... Atlikti užsakymą kartais trunka ir savaitę“, – gintaro apdirbimo subtilybes pasakoja Rugilė.
Karolina priduria, kad jų įmonė prekiauja tik natūraliu gintaru – tai „Amby“ išskirtinumas. Papuošalams gaminti jos nenaudoja jokių gintaro pakaitalų ar lydyto, presuoto gintaro.
Tėčio pagalbos merginos sulaukia iki šiol, jis atlieka tuos pirmuosius, sunkiuosius gintaro paruošimo darbus, pateikia dukroms įdomių formų gintaro gabalų, o joms tenka smulkieji darbai, kūrybinis papuošalo gaminimo procesas, pavadinimų dirbiniams kūrimas. Būna ir streso, kai vėluoja ar nepristatoma siunta, bet merginos teigia, kad nėra taip buvę, kad koks papuošalas dingtų kaip į vandenį.
Per gintarinių gaminių pristatymus internete seserys susipažino su viena japone, kuri kartą per metus atvyksta į Lietuvą ir visą dėmesį skiria gintarams. Moteris Japonijoje turi krautuvėlę, kurioje prekiauja ir merginų dirbiniais. Seserys sako, kad ši klientė iš Tolimųjų Rytų susižavėjusi ne tik jų kūryba, atvykusi mielai paskanauja ir šaltibarščių.
R. ir K. Mikutaitės patenkintos savo veikla ir didžiuojasi, kad Šimtmečio dainų šventės vedėja Eglė Daugėlaitė šiais metais yra pasipuošusi jų gintarais. Seserų kūrybos stendų galima pamatyti Palangos aerouoste, taip pat Seime, kur eksponuojami suvenyrai. O šį rudenį merginos planuoja dalyvauti mados ir grožio mugėje „Design for life“ Klaipėdoje, vėliau teiks paraiškas, vyks į užsienio parodas, ketina plėsti savo veiklą, rengti transliacijas internetu ir anglų kalba.
„Gintarą labai mylime, galime prie jo praleisti ištisas valandas ir nepavargstame, dirbame ir šeštadieniais, o prieš Kalėdas gintarinius žaisliukus eglutėms, kurie labai populiarūs ir kaip dovanėlės, gaminame iki vėlumos“, – žaviai šypsodamosi kalba seserys.