Naujausios
S. Lukošienė – pagrandukė, gimė 1982 metais Tveruose, tėvelių Kazimiero ir Danės šeimoje, kartu augo ir dar trys seserys: Alina, Almina ir Sandra. Už vardų parinkimą šeimoje visada buvo atsakingas tėvelis – atsivertęs storą knygą atsakingai parinkdavo dukroms vardus. Ar jai gimus buvo kokių kitų vardo alternatyvų, Sigrida sakosi nežinanti, tiesiog niekada nebuvo progos to paklausti tėvelių – jie prieš keliolika metų iškeliavo Anapilin.
„Mokykloje greitai visi priprato prie mano vardo, niekam nekildavo noras jį trumpinti ar dar kažkaip kitaip iškraipyti, net vyras Mindaugas visada į mane kreipiasi Sigridos vardu, o anyta vadina Sigridėle. Tik kas išgirsta jį iš nepažįstamų, visada prašo pakartoti ir sutartinai tvirtina, kad labai įdomus vardas ir kad pirmą kartą tokį girdi. Būna, kad sumaišo su Singridos vardu“, – pasakojo rietaviškė.
S. Lukošienė iki ketvirtos klasės augo Tveruose, po to įstojo mokytis į meno mokyklą, fortepijono klasę, ir išvyko gyventi pas tetą Gendviką į Varnius Telšių rajone. Iš tetos mergina išmoko tvarkos ir disciplinos, taip pat – kaip puoštis ir visada būti pasitempusia. Tėvams buvo gana sudėtinga vežioti dukrą pirmyn ir atgal į pamokas, tad buvo nutarta, kad į namus ji sugrįš tik savaitgaliais, o mokyklą lankys Varniuose. Teta buvo pradinių klasių mokytoja, tad prižiūrėjo ir padėjo mokytis mergaitei. Pabaigusi meno mokyklą Sigrida užvėrė jos duris ir fortepijonu daugiau nė karto negrojo.
Moteris kadaise ir pati norėjo būti mokytoja, deja, nepavyko išpildyti šios savo svajonės – neįstojo į pedagogiką. Bet ilgai neliūdėjo, turėjo pasiruošusi planą B. Tuo metu Rietave dar veikusioje Žemaitijos kolegijoje pasirinko buhalterinės apskaitos studijų programą, pabaigė ir nuo 2018 metų sėkmingai dirba transporto vadybininke „Plungės lagūnoje“.
Sigridos ir jos vyro Mindaugo šeimoje auga du vaikučiai: penkiolikmetė Beata bei dešimtmetis Benas. Sutuoktiniai turi bendrą pomėgį – motociklus, tiesa, moteris renkasi sėdėjimą šalia vyro ant galinės sėdynės, nors prieš kurį laiką rimtai svarstė galimybę ir pačiai laikytis motociklo teises, bet persigalvojo.
„Ne kiekvieną kartą išvažiuoju su vyru, bet kas antrą ar kas trečią tai tikrai. Toks laiko praleidimo būdas kaip niekas kitas padeda atitrūkti nuo darbų ir buities, pailsėti ir kaip reikiant pravėdinti galvą. Rankdarbiai manęs tikrai niekada nesužavės, tad mielai renkuosi gal kiek ne moterišką pramogą“, – pasakojo moteris.
S. Lukošienė taip pat labai mėgsta gaminti maistą ir lepinti šeimą įvairiausiais patiekalais: nuo lietuviškų cepelinų iki meksikietiškų, tailandietiškų ar Azijos virtuvės patiekalų.
Rietaviškė pasakojo savo vardo dieną, gegužės 5-ąją, visada sulaukianti draugų ir artimųjų sveikinimų, tačiau savo bendravardės gyvai dar nebuvo sutikusi. Sigridos vardas kilęs iš senovės skandinavų kalbos ir reiškia „graži ir teisinga“. Pasak moters, tokia vardo reikšmė taikliai nurodo jos pačios būdo bruožus. Sigrida save apibūdina kaip taikią, nuolankią ir itin draugišką asmenybę, kuri visada atskubės į pagalbą, užjaus ir padės.