Naujausios
Prieš kiek laiko Plungės bendruomenėje, po straipsnelio „Žemaityje“ pasirodymo, vyko diskusija apie žmones, kurie mina takelius parke tose vietose, kur jiems norisi, o ne ten, kur norėtų parko administracija.
Tada diskusija greitai baigėsi, kai tuose dalykuose nusimananti skaitytoja pareiškė, jog takus reikia projektuoti ten, kur žengia pirmeiviai. Negi čia pasiginčysi, juo labiau kad kažkuriame vadovėlyje apie tai parašyta. Šiandien mačiau, jog tvora aptverta dalis mūsų poilsio zonos parke, vadinamojo stadiono. Tikriausiai stadionas įrengtas ne vietoje, nes šiandien per veją jau pramintas takelis, vedantis link stoties. Abejoju, ar tvorelė sulaikys plungiškius, skubančius į autobusą ar traukinį. O gal problema ne projektuotojų ir užsakovų sumanymuose, o mumyse? Apie tai ir toliau...
Džiaugiausi, kad šiukšlių dėžės, kurių tikrai netrūksta parke, dabar jau uždengtos ne ypatingai išvaizdžiais, bet labai reikalingais dangčiais. Pakėliau vieną, nes norėjau išmesti saldainio popieriuką, ir supratau: čia buvo Pėtia. Šiukšlių dėžėje voliojosi kefyro, pieno, grietinės pakeliai, buteliai, kurių nesuperka supirktuvėse, bei dar kai kas ypatingo.
Pagalvojau – kokie sveiki mūsų žmonės: vaikščiodami po parką geria pieną, kefyrą ir laižo grietinę. Vėliau supratau, kad kai kurie parko lankytojai ne tiek sveikuoliai, kiek praktiški: išeidami pasivaikščioti, išneša ir tai, kas atliekama. O gal tai tie, kurie nuolat skuba: ir šiukšles išneša, ir tiesiai per stadiono veją skuodžia?
Kvėpuodamas geru oru supratau, jog pralaimėjome kovą su varnomis. Nei garsiniai signalai, nei sakalai, matyt, nepadeda. Lieka tik atsisėdus ant suolelio klausytis jų įmantrios „muzikos“. Taip besėdint galima būtų ir nusnausti, bet dėl vis pasitaikančio „bombardavimo“ nemačiau, kad kas tai darytų.
Džiugu vaikščioti mūsų parke, ypač kai supranti, jog gyvenimas mūsų valstybėje daug kur paklūsta tiems patiems dėsniams.