Naujausios
Kodėl Suomijos mokiniai gabūs ir laimingi
Suomija – šalis, kuri didžiuojasi esanti Kalėdų Senelio gimtinė, „Nokia“ tėvynė, geografiniu požiūriu gana artima Lietuvai. Ir kelias iki šios atšiaurios šalies nėra labai tolimas. Tačiau pažvelgus iš arčiau išryškėja esminiai skirtumai: klimato, ekonomikos, ypač švietimo sistemos.
Loreta TAMULAITIENĖ
Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokyklos direktorė
Daug ką daro atvirkščiai
Šiaulių Normundo Valterio mokyklos mokytojai, pagalbos specialistai, administracija, kaip vieni iš Alternatyviojo ugdymo modelio kūrėjų, buvo pakviesti į stažuotę Suomijoje. Ši stažuotė – viena iš projekto „Alternatyvusis ugdymas“ veiklų.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Suomijos mokinių pasiekimai – vieni aukščiausių pasaulyje, visose srityse patenka į pirmąjį dešimtuką. Lietuvos mokinių pasiekimai – vieni žemiausių.
Suomiai sako, kad jie daug ką daro atvirkščiai. Visas pasaulis juda standartizacijos link – standartizuoti testai, standartizuotas vertinimas, vienas ugdymo turinys visiems, vis daugiau testavimo 4, 8, 10, 12 klasėse. Suomiai siekia lankstumo ir įvairovės.
Lietuvos mokyklose dažnai mokome mechaniškai skaityti, skaičiuoti, įsiminti, suomiai kelia klausimą, ne ką skaityti ir skaičiuoti, bet kaip.
Mūsų visuomenėje linkstama viską tikrinti, inspektuoti. Suomiai puoselėja pasitikėjimo kultūrą. Mokinių grupės diferencijuojamos pagal pasiekimus.
Neatitrūkę nuo gyvenimo
Vienoje mokykloje teko stebėti matematikos pamoką, kurioje dalyvavo gabiausieji 6 klasės mokiniai. Vieni iš jų programavo, kūrė internetines svetaines, kiti – internetinius žaidimus, treti, naudodami specialias programas, projektavo savo svajonių namus, o vėliau atspausdino 3D spausdintuvu.
Daugelio pamokų turinys integruojamas. Taip parengti vadovėliai, dalykų turinys siejamas su gyvenimu.
Teko stebėti integruotą istorijos ir ekonomikos pamoką. Mokinys pristatė esminius savaitės įvykius pasaulyje. Čia atsispindėjo Ebolos viruso paplitimo problema ir Rusijos invazija į Ukrainą. Abi problemos susijusios su pavojumi žmogaus gyvybei.
Mokytojas pateikia užduotį išanalizuoti, kas pasikeistų, jei šeimoje liktų tik vienas iš maitintojų – tėtis arba mama. Mokiniai svarsto, kaip pasikeistų finansinė padėtis, skaičiuoja, kiek kainuoja maistas, būsto išlaikymas, kas turėtų rūpintis vaikais, daro išvadas, kaip pasikeistų visas socialinis gyvenimas.
Nuosekli švietimo strategija
Suomijoje privalomas ugdymas nuo 7 iki 16 metų, kaip ir Lietuvoje. Tačiau pradinis ugdymas organizuojamas iki 6 klasės. Manoma, kad 12 metų vaikai jau yra pakankamai brandūs pereiti į dalykinę sistemą. Lietuvoje matome ryškų pasiekimų nuosmukį, vaikams perėjus iš pradinio į pagrindinį ugdymą 5 klasėje.
Pamokos trukmė svyruoja nuo 45 iki 75 minučių. Pirmoje klasėje pamokos trunka iki 60 minučių. Jei vaikai atliko veiklas anksčiau, jie gali skaityti, daryti įvairius dailės darbus.
Suomijoje švietimo strategija peržiūrima kas penkeri metai. Labai svarbu, kad jokios politinės permainos nedaro įtakos švietimo sistemai. Nustatytų prioritetų laikomasi nuosekliai.
Šiuo metu Suomijoje nacionaliniu lygmeniu vykdomos programos skaitymui ir gamtos mokslams populiarinti. Ypač susikoncentruota į mažiau skaitančius berniukus. Pavyzdžiui, vienas žolės riedulio treneris reikalauja, kad važiuodami į varžybas berniukai skaitytų knygas. Tie, kurie neskaito, negali dalyvauti varžybose.
Programa „Gamta ir matematika“ skirta gamtos mokslų ugdymui. Ypač svarbus mokytojų bendradarbiavimas – su įvairaus amžiaus klasėmis dirbantys mokytojai dirba komandomis, kurių kiekviena turi lyderį. Lyderis prisiima dalį ugdymo organizavimo klausimų. Pavyzdžiui, jei vienas minėtos grupės mokytojas suserga, pavadavimo klausimą sprendžia lyderis. Ir tik tuomet, jei jam nepavyksta suorganizuoti, iniciatyvos imasi direktorius.
Nuo 2016 metų planuojama nauja švietimo strategija, kurioje numatyti pagrindiniai dalykai: reiškiniais grįstas mokymas, tarpdalykinė integracija, mokymas ir mokymasis bendradarbiaujant, akcentuojamas IKT naudojimas.
Mokytojo specialybė yra prestižinė
Galbūt gerus mokinių pasiekimų rezultatus lemia ir aukšti mokytojo specialybės reitingai. Mokytojo specialybė Suomijoje vertinama. Norint tapti mokytoju, reikia įveikti didelį konkursą. Pradinių klasių mokytojas privalo turėti magistro laipsnį.
Mokytojai privalo laikytis bendros šalies švietimo politikos, numatytų prioritetų, tačiau laisvai gali rinktis ugdymo(si) metodus, vadovėlius. Mokytojų darbas beveik niekada nekontroliuojamas. Skatinamas visapusiškas pasitikėjimas.
Kita vertus, patys mokytojai jaučia didžiulę atsakomybę, mokytojai gerbia ir vertina savo darbą. Vienos mokyklos direktorius prisipažino, kad kartais apsilanko pamokose, nes jam reikia žinoti, kas vyksta mokykloje.
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas dažniausiai organizuojamas kryptingai, pagal šalies ir mokyklų poreikius, tačiau, nepaisant kai kurių skirtumų, visi mokytojai privalo 3 dienas per metus skirti asmeniniam tobulėjimui ir profesinei veiklai planuoti.
Mokyklų vertybės įvardijamos paprastai
Stažuotės metu teko susipažinti su įvairių tipų mokyklomis: pradine, švedų dėstomąja kalba, universaliu daugiafunkciu centru. Tačiau visose kartojosi ta pati nuostata – mokyklos vizija formuluojama suprantama visiems: mokiniams, tėvams ir mokytojams.
Hammelinos mokykla deklaruoja, kad tai mokykla visiems mokiniams. Jos vertybės – džiaugsmas ir buvimas drauge. Čia gerbiama kiekvieno nuomonė, asmens išskirtinumas ir darna su gamta.
Nors suomiai pripažįsta, kad mokykloje egzistuoja patyčių problema, tačiau jie iš karto ieško priežasties, teigdami, kad vaikų elgesio problemos – tai ne priežastis, o simptomas, kuris iškyla tada, kai vaikai jaučiasi blogai namie arba mokykloje.
Iškilus problemoms, pasitelkiami specialistai, kurie vaikui gali padėti. Mokytojai teigia, kad yra du svarbūs dalykai gyvenime, kurie padeda vaikui augti: galimybė turėti nors vieną žmogų, kuris tavimi tikėtų, ir priklausyti nors vienai grupei.
Verta pažymėti, kad pagal tarptautinius tyrimus Suomijos vaikai jaučiasi vieni laimingiausių pasaulyje. Lietuvaičiai – vieni nelaimingiausių vaikų.
Daugelyje mokyklų stebėjome, kad neįgalieji, specialiųjų poreikių vaikai mokosi kartu su visais kitais, tačiau jiems suteikiama reikiama pagalba. Vienoje klasėje suskaičiavau dešimt mokinių ir tris suaugusius pedagogus – mokytoją ir du pagalbininkus.
Mokytojai aprūpinti visomis mokymui reikalingomis priemonėmis, pradedant kanceliarinėmis, baigiant naujausia šiuolaikine elektronine įranga.
Visiems mokiniams – nemokamas maitinimas
Nors Suomijoje gana aukštas pragyvenimo lygis, tačiau visiems mokiniams skiriamas nemokamas maitinimas. Kartu valgo ir mokytojai (mokytojai už maistą susimoka).
Tuo metu, kai Suomija buvo skurdi šalis, imtasi vykdyti socialinės gerovės programą, kad vaikai mokykloje būtų pavalgę. Šiuo metu tai skirta sveikos gyvensenos įgūdžiams formuoti. Mokyklose nėra jokių greito maisto, saldumynų, gėrimų automatų. Valgyklose patiekiamas sveikas maistas – garuose troškintos daržovės, žuvis, daug žalių daržovių, vaisių ir ypač gausu pieno produktų. Kiekvienas įsideda tiek, kiek nori. Porcijos nei sveriamos, nei kaip nors kitaip skaičiuojamos.
Suomijoje, kaip ir Lietuvoje, organizuojamas mokinių pavėžėjimas, tačiau suomiai laikosi nuostatos, kad mokinių, gyvenančių ne toliau kaip 5 km nuo mokyklos, pavėžėti nereikia. Jie gali patys atvažiuoti dviračiais ar ateiti pėsti, nes, kaip ir Lietuvoje, mokiniams trūksta judėjimo, tyro oro, jie daug laiko praleidžia prie kompiuterių.
Mokyklos vadovui „ūkis“ nerūpi
Visose mokyklose, kuriose teko lankytis, į akis krito šiltos, jaukios, šviesios modernios patalpos. Įrengtos bendro naudojimosi erdvės – atviri muziejai, poilsio kampeliai, kuriuose gali susiburti mokiniai, bendrauti.
Daugelyje mokyklų mokiniai vaikščioja be batų, tik su kojinaitėmis. Batai, viršutiniai drabužiai sudėti rūbinėse, kurių niekas nesaugo. Suomiai mano, kad vaikščioti su kojinaitėmis mokiniams patogiau.
Kiek kainuoja mokyklos patalpų šildymas, valymo paslaugos, apsauga direktorius nežino. Tuo rūpinasi savivaldybės švietimo padalinys. Mokyklos direktorius atsakingas už ugdymą.
Savaitės stažuotėje patirti įspūdžiai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos ir Suomijos švietimo sistemos skiriasi ne forma, o daugiausia turiniu. O tai iš esmės lemia ne tik aukštus mokinių pasiekimus, bet ir stiprų laimės pojūtį.
Asmeninės nuotr.
SKIRTUMAI: Suomijos vaikai jaučiai vieni laimingiausių pasaulyje. Lietuvaičiai – vieni nelaimingiausių vaikų.
DVIRAČIAI: Suomiai laikosi nuostatos, kad mokinių, gyvenančių ne toliau kaip 5 km nuo mokyklos, pavėžėti nereikia. Jie gali patys atvažiuoti dviračiais ar ateiti pėsti.