Naujausios
Juntamas pedagogų trūkumas
Pasiruošti naujiems mokslo metams – suformuoti pedagogų bendruomenę, paskirstyti darbo krūvius, sukomplektuoti klases – tai tik keletas darbų, užgulančių švietimo įstaigų vadovų pečius.
Žinoma, pagrindinė užduotis, prieš moksleiviams susėdant į mokyklinius suolus, kaip sako mokyklų ir darželių vadovai, vis tik yra surinkti mokytojų kolektyvą. O tai padaryti nėra taip paprasta, nes reta įstaiga nesusiduria su pedagogų trūkumo problema. Kai kurių vadovai vos tik prasidėjus vasarai ima sukti galvas, kuo rugsėjo pirmąją pakeis išėjusius pedagogus.
Kad šalyje vėl trūksta mokytojų, pastebi ir Užimtumo tarnyba. Įdomus faktas, kad ieškančiųjų mokytojo darbo yra kur kas daugiau nei laisvų darbo vietų. Nepaisant to, dažna švietimo įstaiga tikina, jog pedagogų stygius – vis tik problema.
O kokia situacija Plungės krašte? Anot Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Gintauto Rimeikio, šios savaitės pradžios duomenimis, situacija rajone nėra tokia baisi, kokia ji piešiama visoje šalyje. Iš vedėjo pateiktos informacijos matyti, kad nors pedagogų ir trūkstama, deficitas nėra toks ryškus, kad dėl trūkstamų mokytojų tektų stabdyti kai kurių dalykų pamokas ar imtis kitokių priemonių.
Kaip pirmadienį „Žemaičiui“ sakė G. Rimeikis, dauguma Plungės krašto švietimo įstaigų jau suformavo kolektyvus, pasirūpino, kad netrūktų dalykų mokytojų, paskirstė krūvius. Tačiau yra ir tokių įstaigų, kurios vis dar sprendžia darbuotojų trūkumo problemą. Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija vis dar ieško fizikos mokytojo, Plungės lopšelis-darželis „Saulutė“ priimtų specialųjį pedagogą.
„Kiek žinau, kai kuriose įstaigose jau vyksta pokalbiai su galbūt būsimais darbuotojais, bet dar nėra iki galo aišku“, – kalbėjo G. Rimeikis.
Vis dar ieško mokytojų
Prasčiausia situacija – Kulių gimnazijoje, kurioje trūksta etikos ir istorijos mokytojų, logopedo bei specialiojo pedagogo. Vis tik šios mokyklos laikinoji direktorė Inga Blėdienė trečiadienį patikino, jog kai kuriuos pedagogus jau pavyko rasti, tad šiuo metu trūkstama istorijos ir etikos mokytojų. Kol jų įstaigai nepavyks surasti, dirbs esami darbuotojai. „Tikimasi, jog trūkstami pedagogai artimiausiu metu atsiras. Juk ir mokslo metų eigoje pavyksta užpildyti spragas“, – kalbėjo vadovė.
Nors Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas teigė, jog didžiausias pedagogų stygius – Kuliuose, dar neseniai trūkstant darbuotojų skelbėsi ir Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija, kurios svetainės skiltyje apie laisvas darbo vietas buvo rašoma, jog įstaigai reikalingas fizikos, šokio, informacinių technologijų mokytojai, psichologas ar psichologo asistentas.
Gimnazijos direktoriaus Regimanto Kavaliausko trečiadienį teiravomės, kokia situacija šiandien. Pasak direktoriaus, Alsėdžių gimnazijos durys šiuo metu dar atviros informacinių technologijų ir fizikos mokytojams, kitus trūkstamus darbuotojus pavyko surasti dar iki prasidedant mokslo metams.
„Pernai neturėjome psichologo, logopedo, o šiemet susiduriame su mokytojų trūkumu. Priežastis – išėjo dirbti į kitas mokyklas, kurios arčiau namų, kur didesnį atlyginimą pasiūlė. Žmonės ieško geresnių darbo sąlygų. Pas mus vienas mokytojas atvažinėdavo iš Plungės, o kitas – net iš Klaipėdos rajono“, – situaciją apibūdino direktorius.
O kaip ketinama tvarkytis, kol gimnazija sulauks trūkstamų mokytojų? R. Kavaliauskas aiškino, jog svarstomos įvairios galimybės: „Informacinių technologijų mokytoją laikinai ketiname pakeisti mokytoju, turinčių daugiausiai kompetencijų šioje srityje. Didžiausia bėda – fizika. Sprendžiame, ką darysime. Svarstėme sujungti, pavyzdžiui, Žemaičių Kalvarijos gimnazijos ir mūsiškių vaikų pamokas, suveždami mokinius į vieną vietą. Atsarginis variantas – pamokos per nuotolį, kuriose talkintų fiziką baigę studentai. Taip pat mąstoma apie „Digiklasės“ platformos paslaugą.“
Direktorius įsitikinęs, jog pedagogų stygių iššaukia maži atlyginimai. Esą jų didinimas mūsų šalyje turėtų vykti sparčiau. „Lietuvoje judama pernelyg lėtai šiuo klausimu. Teko kalbėti su kolegomis iš kitų šalių, tai sakė, jog ten viskas paprasčiau – vienais metais mokytojams algas pakėlė 30, kitais – dar 30 procentų, ir iškart atsirado norinčiųjų mokytojauti“, – pasakojo Alsėdžių gimnazijos vadovas.
Rietave kolektyvai suformuoti
Akivaizdu, kad Plungės rajono savivaldybės pedagogų trūkumo problema neaplenkė, tačiau galima pasidžiaugti, jog kaimyninėje Rietavo savivaldybėje situacija priešinga ir šio krašto švietimo bendruomenė naujus mokslo metus pasitinka ramiai.
Kaip „Žemaičiui“ sakė Rietavo savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Uogienė, jų krašto švietimo įstaigos į naujus mokslo metus žengia su užpildytais kolektyvais. Specialistė pasidžiaugė, jog pedagogų nestokoja nė viena įstaiga. Esą buvo metas, kai Lauryno Ivinskio gimnazija skelbėsi ieškanti matematiko, bet šiai dienai kolektyvas – jau suformuotas.
Ypač specialistė pasidžiaugė Rietavo lopšeliu-darželiu, kuris atsinaujino – prie kolektyvo prisijungė net keturios pedagogės.
Tiesa, ateityje ir Rietavas gali taip pat susidurti su pedagogų trūkumo problema, nes, kaip pažymėjo A. Uogienė, didelė dalis šiuo metu mokyklose dirbančių mokytojų – vyresnio amžiaus. Tad tiek įstaigų vadovams, tiek Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus darbuotojams teks pamąstyti, kaip prisitraukti naujų pedagogų.
Pasak specialistės, šiuo metu Rietavo savivaldybėje dar nėra sukurto jokio mechanizmo, galinčio pritraukti jaunų mokytojų – nesiūloma jokia finansinė parama įsigyti būstą ar lengvatų, – tačiau apie tai teks rimtai pasvarstyti artimiausiu metu.
Nors lengvatų mokytojams Rietave ir nesiūloma, stengiantis nepristigti pedagogų palaikomas ryšys su universitetais ir pedagogams siūlomos papildomos studijos. A. Uogienės teigimu, stebima situacija, bendraujama su įstaigomis, sprendžiama, kaip praplėsti pedagogų ratą. Ne retai tai pavyksta darbuotojams tiesiog persikvalifikuojant. „Tai bendras skyriaus ir švietimo įstaigų vadovų darbas ir siekis“, – kalbėjo specialistė.
Specialistų pritraukimo priemonės
Plungėje šiuo klausimu pažengta kiek toliau. Kaip teigė G. Rimeikis, siekiant prisivilioti trūkstamų pedagogų šiuo metu taikomos dvi priemonės: kelionės išlaidų kompensavimas ir specialistų pritraukimo programa, kurioje numatyta jiems skirti: finansinę paramą pirmajam būstui, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimą, metinę piniginę išmoką (6 tūkst. Eur/metams, bet ne ilgiau nei 3 metus) ar metinį piniginį krepšelį turizmo, sveikatingumo, grožio, sporto, kultūros paslaugoms Plungės rajone (300 Eur/metams) ir kitas.
Tačiau, kaip pažymėjo vedėjas, specialistų pritraukimo programa mokytojai kol kas neskuba naudotis.
„Nuo šių metų pradėtas skatinti asmenų persikvalifikavimas, padengiant 60 proc. visos studijų kainos, jei pedagogas persikvalifikuoja į vieną iš šių specialybių: logopedo, psichologo, specialiojo pedagogo, biologijos mokytojo, fizikos mokytojo, chemijos mokytojo, matematikos mokytojo, užsienio kalbos mokytojo, geografijos mokytojo, meno mokyklos mokytojo. Be to, skatinama ir įgyti pedagogo kvalifikaciją, jau turint aukštąjį išsilavinimą – šiuo atveju padengiama 50 proc. studijų kainos. Sulaukėme 8-ių paraiškų pirmu etapu ir dar dviejų paraiškų vasarą. Kol kas finansavimas skirtas 5-iems asmenims, laukiame iš jų žinių, ar jie priimti studijuoti ir kokiomis sąlygomis. Gavę šią informaciją, jei liks lėšų, svarstysime ir kitas paraiškas, likusias už brūkšnio“, – aiškino G. Rimeikis.