„O sa­loj trūks­ta bal­tos švie­sos…“

Vil­mos MOS­TEI­KIE­NĖS nuo­tr.

Pet­kų gy­ve­ni­mas

Iš Dilb­šių kai­mo, esan­čio Plun­gės ra­jo­ne, ki­lęs S. Pet­kus – sa­va­moks­lis, „me­niš­kų moks­lų“ ne­bai­gęs, ta­čiau Klai­pė­dos tech­ni­ku­me įgi­jęs tvir­tą zoo­tech­ni­ko spe­cia­ly­bę. Žmo­na Ka­zy­tė juo­kais pa­svars­to, kad gal dėl to mie­liau­siai ir lip­do gy­vu­lė­lius. Kai su žmo­na ap­si­gy­ve­no Sta­ne­liuo­se, pa­si­sta­tė na­mą, ta­da jau ėmė­si kū­ry­bos.

Su­si­pa­ži­no jie­du „Švy­tu­rio“ ko­lū­kio šo­kiuo­se. Sta­sys juo­kau­ja, kad Ka­zy­tė jį „per pa­dly­vą“ (liet. pa­da­žais) pri­vi­lio­ju­si, mat dir­bo „Bab­run­go“ val­gyk­lo­je ir sim­pa­tiš­kam vai­ki­nui pa­da­žo ne­pa­gai­lė­da­vo…