„Plun­gė jai bu­vo la­bai bran­gi“

Li­nos RUI­BIE­NĖS nuo­tr.

„Ne­gi mes taip ir ne­be­su­siei­sim?“

„Juk ši­tiek me­tų Ula mu­mis su­kvies­da­vo, su­ves­da­vo į vie­ną ra­tą prie sta­lo ar dar kur. To­dėl jai išė­jus Ma­ri­ja (Ma­ri­ja Striau­kie­nė, ar­ti­ma jos bi­čiu­lė – aut.) te­le­fo­nu tars­te­lė­jo: ne­gi mes taip ir ne­be­su­siei­sim? Ar taip ir liū­dė­sim po vie­ną?! Da­bar už lan­go – ru­duo, ne­se­niai mi­nė­jom Vė­li­nes. Pa­gal­vo­jom, kad pa­ts me­tas su­siei­ti ir pri­si­min­ti Ulą. Prie vy­no tau­rės, šil­ta­me bend­rys­tės ra­te. Nes to­kie vi­sa­da ir bū­da­vo su­si­ti­ki­mai su ja. Tie­są sa­kant, šį va­ka­rą čia tu­rė­tų bū­ti vi­sa Plun­gė, nes di­džio­ji da­lis ją pa­ži­no­jo“, – į su­si­rin­ku­siuo­sius krei­pė­si to va­ka­ro ini­cia­to­rė Plun­gės vie­šo­sios bib­lio­te­kos vy­res­nio­ji bib­lio­te­ki­nin­kė kraš­to­ty­rai Vir­gi­ni­ja Liu­ti­kai­tė.

Ren­giant at­si­mi­ni­mų va­ka­rą jai tal­ki­no ko­le­gė Vil­ma Mos­tei­kie­nė, taip pat bend­ra­vu­si su U. Ams­ler, ne kar­tą pas ją vie­šė­ju­si Men­de­ne. V. Mos­tei­kie­nė pa­rin­ko ir va­ka­ro me­tu pa­ro­dė ke­lio­li­ka nuo­trau­kų, ku­rio­se už­fik­suo­ti plun­giš­kių su­si­ti­ki­mai su Ams­le­riais Plun­gė­je, Švėkš­no­je, Vil­niu­je, Men­de­ne ir ki­tur.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. lapkričio 14 d. numeryje (Nr. 88).