Naujausios
D. Pakalniškienė pasakojo, kad tik baigusi vidurinę mokyklą tvirtai žinojo, kokias studijas nori pasirinkti. Studijuodama žemėtvarkos specialybę Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje ji netikėtai susipažino su savo būsimu vyru Aloyzu, kilusiu iš Rietavo, kuris tuo metu krimto hidrotechnikos studijas.
„Mano dar tada tik būsimas vyras nuolatos pasakodavo, kaip stipriai myli savo gimtąjį Rietavą, kokia graži yra Žemaitija ir kaip smarkiai jis trokšta po studijų sugrįžti ten dirbti ir gyventi. Kad mūsų santykiai būtų išsaugoti, iškėliau jam vienintelę sąlygą – kad būtų galimybė dirbti pagal savo specialybę, o kokiame pasaulio krašte – visiškai nesvarbu“, – atskleidė moteris.
Aloyzo iniciatyva baigę studijas abu susikrovė lagaminus ir bendrą gyvenimą pradėjo kurti jo gimtinėje Rietave. D. Pakalniškienė, kaip ir planavo, pradėjo ieškoti darbo pagal savo specialybę. Moteris prieš vienuolika metų išbandė savo jėgas konkurse ir, sėkmingai įveikusi konkurentus, įsidarbino Nacionalinėje žemės tarnyboje. Prieš metus, įvykus reorganizacijai, perėjo dirbti į Rietavo savivaldybę, į Architektūros skyrių.
Pakalniškiai, dabar jau abu save drąsiai vadinantys rietaviškiais, augina dukrelę Luknę – jai rugpjūčio mėnesį sueis devyneri. Vatušių kaime sutuoktiniai statosi savo svajonių namus ir tai, kaip bebūtų gaila, atima visą jų laisvalaikį. Čia darbas darbą veja, nes abiems norisi kuo greičiau statybų aikštelę paversti į jaukius namus.
Po intensyvių darbų ir nesibaigiančių reikalų D. Pakalniškienė sielos ramybę ir poilsį randa šokdama Rietavo kultūros centro moterų šokio kolektyve „Šarkelės“. Su juo prieš savaitę, kupina žodžiais nenusakomų įspūdžių, grįžo iš Šimtmečio dainų šventės.
Laisvalaikiu Pakalniškiai mėgsta keliauti po Lietuvą ir užsienio šalis. Moteris prisipažino, kad mielai į rankas paimtų paskaityti knygą, bet, matyt, teks palaukti, kada tam atsiras daugiau laiko.
D. Pakalniškienė papasakojo ir savo reto bei unikalaus vardo istoriją, kuri prasidėjo visai atsitiktinai – mamai žiūrint „Dainų dainelės“ laidą.
„Dar net nebuvau gimusi, kai tėvai sugalvojo man Simonos vardą. Vieną rudens dieną, televizoriaus ekrane stebint „Dainų dainelę“, jie išvydo labai gražią nuostabaus balso mergaitę ilgais tamsiais plaukais. Jos vardas buvo Doneta. Mamai labai įstrigo šis vardas ir man gimus net nebekilo jokių klausimų – jaunėlė dukra bus Doneta“, – pasakojo moteris. Įdomu tai, kad jos vardas gražiai susišaukia su šešeriais metais vyresnio brolio Domo vardu. Gali būti, kad ši vardų dermė taip pat prisidėjo prie to, kad ketinimai jaunėlę pavadinti Simona netrukus buvo pamiršti.