Skinantys pilnatį
Vytautas KIRKUTIS
Pilnaties žmonės – taip kartais pavadinami menininkai, nes per pilnatį pabunda, suaktyvėja jų kūrybinės galios, atsiveria užslėpti kūrybos klodai, nušvinta nauji suvokimai ir matymai. Netgi, sako, pagerėjanti intuicija, vaizduotė, mintys darosi spartesnės ir žvilgsnis skvarbesnis.
Tad imk plunksną, teptuką, sėsk prie muzikos instrumento, čiupk fotoaparatą ir pasinerk į meno malonumus. Juk tai geriausias laikas rašytojams, dailininkams, kompozitoriams, fotomenininkams ir visiems kitiems menų kūrėjams. Tokiu metu gimsta ryškūs vaizdiniai, atsiranda aiškiaregystės požymių, išryškėja kūrybos galia. O gal netgi sukuriami talentingiausi kūriniai.
Tikriausiai mėnulio kalendorius praverstų ne tik sodininkams, daržininkams, gėlininkams, bet ir kūrybinių dirvų purentojams…
Prirašyta daugybė knygų, kurių pavadinime nušvitusi pilnatis: „Nuodėmių pilnatis“ (Albertas Vilimas), „Rugsėjo pilnatis“ (Antanas Jonynas), „Jūros pilnatis“ (Jonas Kantautas), „Pilnaties valandą“ (Vytautas Bubnys), „Poezijos pilnatis“ (Bernardas Brazdžionis), „Suvirpa žemės pilnatis“ (Stasys Anglickis), „Pilnaties ratas“ (Vacys Reimeris), „Glazūruota pilnatis“ (Agnė Biliūnaitė), „Pilnatis“ (taip pavadintas knygas parašė Janina Degutytė, Aldona Dziskienė, Audronė Guigaitė, Jonas Aistis)…
O jei dar surašytume paveikslų pavadinimus su pilnatimi, pilnaties sonatas, fugas, oratorijas ir kitokias muzikas… O jei dar prirašysime mano gimtuose Kuršėnuose pamėgtą pilnaties sinonimą pilnija…
Tačiau pilnatis ne tik kūrybinėmis galiomis švyti. Pasak statistikos, per pilnatį padaugėja sunkių nusikaltimų, eismo įvykių, dažniau kyla barniai, daugiau žmonių nusprendžia pakelti ranką prieš save, suaktyvėja ne tik kūrybinės, bet ir griaunamosios jėgos. Kai kurie tyrinėtojai kalba apie pilnaties beprotybes.
Istorijos procese per pilnatį pridaryta daug blogų darbų. Manoma, kad šviečiant pilnam mėnuliui buvo nukryžiuotas Kristus, nužudytas Julijus Cezaris, ant laužo sudeginta Žana d‘Ark, nušautas Johnas Lennonas…
O gal viskas labai paprasta: per pilnatį suaktyvėja, iškyla į paviršių visa tai, kas mumyse glūdi, kas seniai nusėdę į gelmę? Pas vienus – kūrybinės galios, pas kitus – noras griauti, naikinti, pas trečius…
Virš mūsų vėl šviečia pilnatis. Nejaugi jūs dar nieko nesukūrėte per ją? Liūnė Sutema rinkinyje „Nebėra nieko svetimo“ rašė: „Nusiskinkite pilnatį, bežemiai, uždrausto vaisiaus nebuvo, uždrausto vaisiaus nėra. Mane išvarė iš rojaus ir baudžia tik prinokusios pilnaties šviesa. Nuskinkite ją, alkanieji bežemiai“.
Virš mūsų šviečia pilnatis, atsispindėdama mumyse. Mūsų nušvitimuose ir užtemimuose.