„Nereikia stirnoms padangų pirkti, gauna veltui...“ – elektroniniame laiške juokavo skaitytoja. Jos atsiųstoje nuotraukoje matyti viena ant kitos sukrautos ir į eglės kamieną atremtos trys automobilių padangos. Jausmas toks, kad jas čia atvežęs žmogus norėjo sudaryti įspūdį, jog padangas palieka tvarkingai. Bėda ta, kad ne vietoje... Kur reikėtų kreiptis, pamačius tokį vaizdą, ir kas bešeimininkes padangas iš pakelių ir pamiškių ar net miškų turi surinkti bei išvežti, paklausėme Plungės rajono savivaldybės ekologės Robertos Jakumienės. „Už sklypo priežiūrą yra atsakingas sklypo valdytojas. Pavyzdžiui, jei yra regioninio kelio juosta, pakeles tvarko „Kelių priežiūra“. Jeigu padangos išmestos vietinės reikšmės kelio zonoje, jų išvežimu turi pasirūpinti seniūnija. Jeigu jos Savivaldybei priklausančioje žemėje – išvežti turi Savivaldybė. O privačiame sklype tvarkytis privalo pats to sklypo savininkas“, – paaiškino ekologė. R. Jakumienė priminė, jog per metus du kartus, keičiantis sezonams, vieną padangų komplektą kiekvienas asmuo gali pristatyti į Jėrubaičiuose esančią tam skirtą atliekų priėmimo aikštelę. „Visada priima. Kartais net daugiau nei keturias, kad tik žmonės vežtų“, – patikino ekologė. Be to, senąsias padangas galima palikti ten, kur pirkote naujas, arba čia atvežti jas vėliau, mat parduodantieji padangas automobiliams privalo priimti ir nudėvėtas. Bent dvi padangas galima palikti numatytose vietose per Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Savivaldybės organizuojamas specialias akcijas, apie kurias skelbiama spaudoje. O jeigu kam nors kartais kyla ranka padangomis atsikratyti neleistinoje vietoje, vertėtų žinoti, jog už aplinkos teršimą baudžiama. Jas išrašyti turi teisę Savivaldybės viešosios tvarkos specialistai ir aplinkosaugininkai, kurie už tokį gamtos nemylėjimą baudžia kur kas skaudžiau. Žinoma, teršėjas turi būti aiškus. Taigi pamačius padangomis atsikratančius žmones, reikėtų nesibodėti juos užfiksuoti, o paskui apie tai pranešti minėtoms įstaigoms. Kad ne visi žmonės dar elgiasi atsakingai, rodo Savivaldybės surenkamų bešeimininkių atliekų kiekis. Anot R. Jakumienės, pernai tokių padangų buvo surinkta net apie 13 tonų.
Į mokyklą – tik po testo
Primename, jog praėjusią savaitę Vyriausybė išplatino pranešimą, kuriame juodu ant balto surašytos visos šalies savivaldybės, kuriose nuo kovo 22-osios atnaujinamas kontaktinis pradinukų ugdymas. Tame sąraše – ir Plungės rajono savivaldybė. Išgirdę šią žinią pradinių klasių moksleivių tėveliai plojo rankomis – pagaliau jų vaikai grįš prie normalaus mokymosi, susitiks su klasės draugais. Patenkinti naujiena buvo ir mažieji. Bet visų džiaugsmas truko neilgai.
Netrukus Plungės rajono savivaldybės vadovai paskelbė, jog mūsų rajone į klases sugrįš tik kaupinių metodu testuoti vaikai. O tie mokiniai, kurių tėvai prieš tyrimą, ir toliau mokysis nuotoliniu būdu. Esą tokiu būdu bus užtikrinamas saugus grįžimas į švietimo įstaigas bei išvengta koronaviruso protrūkių.
Valstybė valstybėje?
Tokią naujieną išgirdę plungiškiai tėvai ne juokais įsiuto. Savivaldybės feisbuko paskyroje pasirodžiusį įrašą jie užvertė šimtais piktų komentarų. „Visoje Lietuvoje vaikai grįžta be testų į mokyklas, o Plungės savivaldybė savivaliauja“, – rašė viena komentatorė. „Kas per valstybė valstybėje?“ – piktinosi kita.
„Negi jums tikrai parūpo mūsų, paprastų mirtingųjų, saugumas? Ar tik ne jūs per pirmą karantiną užsidarėt ir užsibarikadavot patys pirmi, kai tuo tarpu mokyklos ir darželiai dar dirbo? Kam dabar reikalingas tas perdėtas saugumas, gal geriau tuos testus, skirtus vaikams, jūs pasilaikykite sau? Galėsit tais pagaliukais nosį krapštinėti nors ir kasdien net po kelis kartus!“ – kirto dar viena jauna plungiškė.
Matydamas žmonių reakciją viešai žodį tarė ir Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas. „Šį kartą rizikuojame būti labai nepopuliarūs, bet dėl saugumo – verta“, – pareiškė jis ir ėmė dėstyti, kodėl nuspręsta būtent taip, o ne kitaip.
Vienas iš argumentų – mokyklos dažnai tampa koronaviruso židiniais. Neva tikėtina, jog būtent mokykloje prasidėjo didysis spalio mėnesio koronaviruso bumas, ilgam uždaręs visą Plungę.
Prisidengta ir Telšių rajone užfiksuotais pirmaisiais vadinamosios britiškosios COVID-19 atmainos atvejais. Vardytos ir kitos priežastys bei patarta neapsigauti. Esą ministerija sveikina Savivaldybės pasirinkimą vaikus į mokyklas grąžinti saugiai. Neva Plungė dabar bus rodoma kaip teigiamas pavyzdys.
„Visą praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė trimitavo apie saugų grįžimą į mokyklas. Buvo nurodyta, kad bus privalomas į mokyklas norinčių grįžti moksleivių ir jų šeimų ūkių testavimas prieš grįžtant, o po to – periodinis moksleivių testavimas kas 7–10 dienų. Savivaldybė verčiasi per galvą, organizuoja papildomas darbo valandas mobiliame punkte, organizuoja mobilias brigadas, kad būtų galimybė nuvykti į mokyklas (ir kaimo) ir atlikti testus, esame pasiryžę vežti mėginius į laboratoriją Vilniuje (nes arčiau kol kas nėra galimybės), perlipti kalnus, perplaukti jūras, kad tik vaikai saugiai grįžtų į mokyklas. Trečiadienis – pyst – nebereikia testų, kas nori, kaip nori gali eiti į mokyklas… Nusvyra rankos…“ – nuolat besikeičiančia Vyriausybės pozicija piktinosi M. Česnauskas.
Aistros nenurimo
Bet tokie paaiškinimai tėvų nenuramino ir juo labiau nenutildė. „Ponai įsižeidė, kad daug darbo įdėta. Vaikai lieka šios situacijos įkaitai. Aš nebeturiu žodžių, kaip gali elgtis psichopatai, norėdami tratinti biudžeto lėšas abejotinam testavimui, kuris kainuoja didžiulius pinigus!“ – niršo Tomas.
Kad testavimas – nepigus reikalas, aiškino ir kiti komentatoriai. Net imta spėlioti, kad privalomas tyrimas – finansiškai naudingas mūsų merui Audriui Klišoniui, kurio šeima valdo „Inesos“ kliniką. Akmuo mestas ir į Tarybos narių, kurių dalis taip pat yra glaudžiai susiję su miesto ligonine bei poliklinikomis, daržą.
Kiti Plungės savivaldybės vadovų klausė, kuo skiriasi darželinukai nuo pradinukų, kodėl vienus būtina testuoti, o kitų – ne.
Žinoma, ne visi peikė privalomą testavimą. Dalis tėvų tokį reikalavimą priėmė kaip vienintelį būdą pagaliau sugrįžti į mokyklas. „Išsitestavom vakar ir nieko neišdraskė, gavom atsakymą šiandien, kad neigiamas. Saugiai grįšim į mokyklą. Nieko baisaus. Buvom prieš, bet tas nuotolinis jau gerklėj stovi, reikia judesio, reikia kontakto, bendravimo“, – ramindama tėvelius rašė Kristina, tačiau palaikymo nesulaukė.
Tėvai aiškino ne prieš testavimą kovojantys, o prieš nelogiškus sprendimus. Esą Savivaldybė negali uždrausti netestuotiems vaikams lankyti mokyklą.
Tęs pradėtą saugaus grįžimo į mokyklas modelį
Savo poziciją penktadienį viešai išsakė ir meras A. Klišonis. Anot jo, testavimas – būtina saugaus grįžimo į mokyklas sąlyga. Esą kiekvienas iš mūsų privalome atsakingai elgtis, nes pasekmės gali būti skaudžios. Savivaldybės vadovas paaiškino, kad šiuo atveju savivaliaujama tikrai nėra, kad Vyriausybė leido atnaujinti pradinukų kontaktinį ugdymą, bet savivaldybėms suteikė galimybę pačioms spręsti, pagal kokį modelį tai padaryti. Plungė esą nusprendė tęsti pradėtą saugaus grįžimo į mokyklas modelį, kurį jau pasirinko dvi mokyklos – Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija ir Plungės Senamiesčio mokykla.
Bet pradinukų tėvai toliau reikalauja, anot jų, lygių teisių – kad jų vaikai į mokyklas sugrįžtų be testavimo, kaip tai daroma likusiose 44 savivaldybėse, kuriose, kaip ir Plungės, per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų tenkančių naujų susirgimų koronavirusu rodiklis – mažesnis nei 200.
Surengė protesto akciją
Tėvai siūlė pirmiausia pasirūpinti saugumu prekybos centruose, didelėse įmonėse, toje pačioje Savivaldybėje, o ne tarp vaikų. Bandydami parodyti, koks absurdiškas yra sprendimas uždrausti vaikams grįžti į klases be testų, pirmadienį jie surengė akciją prie Savivaldybės. Jos metu rinkta parama – medicininės kaukės, pirštinės, dezinfekcinis skystis – Savivaldybės darbuotojams.
„Jei jie taip bijo, pasistengsime juos aprūpinti apsaugos nuo koronaviruso priemonėmis. Tik tegu palieka mūsų vaikus ramybėje“, – kalbėjo akcijos sumanytoja plungiškė Laima Šedvydienė.
Anot darželinuką ir mokyklinio amžiaus vaikus auginančios plungiškės, kol kas valdžia pateikė tik savo nuomonę, o tikslių paaiškinimų nėra. Jai pritarė ir kitas akcijos dalyvis, kalbėjęs, kad kas nori, tas tegul testuojasi, bet draudimo į mokyklą eiti be testo negali būti. Vaikai esą išsiilgę normalaus, kokybiško mokymosi. Jiems reikia ir bendravimo.
Tokios pačios nuomonės buvo ir kiti akcijos dalyviai, kurių teigimu, vietos valdžia turi atstovauti ją rinkusiems žmonėms, o ne savivaliauti.
Jau grįžo 10 klasių
Pirmadienį prieš tėvų organizuotą akciją Savivaldybės surengto nuotolinio pasitarimo metu kalbėta, kad ir toliau ketinama eiti tuo pačiu keliu – į mokyklas sugrąžinti tik testuotus pradinukus. Atsisakyta tik privalomo abiturientų, lankančių konsultacijas, bei neformaliojo švietimo užsiėmimus lankančiųjų testavimo.
Kaip per pasitarimą sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, per praėjusią savaitę kaupinių metodu ištirti 528 asmenys. Teigiamas buvo tik vieno kaupinio (ne moksleivių ir jų tėvų, o mokyklos darbuotojų) rezultatas, todėl šie asmenys bus papildomai ištirti PGR testais.
Savivaldybės vadovai įsitikinę, jog atsipalaiduoti dar per anksti, todėl prašo plungiškių supratingumo. Esą bus saugiau, jei prie įprastų pamokų bus grįžtama palaipsniui.
Paskutiniais Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, nuo vakar į mokyklas grįžo 10 Žemaičių Kalvarijos gimnazijos ir Senamiesčio mokyklos pradinukų klasių. Nuo kitos savaitės  į klases po testavimo grįš visos 5 Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos pradinukų klasės, taip pat trys Plungės akademiko Adolfo Jucio bei dvi „Babrungo“ progimnazijų klasės.
Po Velykų mokytis kontaktiniu būdu norą išreiškė Kulių ir Platelių gimnazijų bendruomenės bei Šateikių pagrindinė mokykla. Vakar dėl to turėjo apsispręsti ir Plungės „Ryto“ bei Vyskupo Motiejaus Valančiaus mokyklos.
 
								