Vy­rų cho­ro drau­gys­tė, ku­rios neišt­ry­nė de­šimt­me­čiai

Li­nos RUI­BIE­NĖS nuo­tr.

Ry­šys, stip­res­nis už lai­ką ir at­stu­mą

Cho­ro na­riams stu­di­jų me­tai Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, da­bar­ti­nia­me Kau­no tech­no­lo­gi­jų uni­ver­si­te­te, li­ko to­li­mo­je praei­ty­je. Bai­gę moks­lus, vy­rai iš­si­bars­tė po skir­tin­gus Lie­tu­vos mies­tus, su­kū­rė šei­mas ir pa­si­nė­rė į pro­fe­si­nes veik­las. Ta­čiau nei pra­bė­gę de­šimt­me­čiai, nei kas­die­niai rū­pes­čiai ne­nut­rau­kė to ne­ma­to­mo ry­šio, ku­ris juos su­jun­gė jau­nys­tė­je.

Cho­ris­tai pa­sa­ko­jo, kad mu­zi­ka ir bend­ros re­pe­ti­ci­jos stu­den­tų bend­ra­bu­čiuo­se su­for­ma­vo ver­ty­bi­nį pa­ma­tą. Tas pa­ts vy­riš­kas so­li­da­ru­mas, ku­ris ka­dai­se pa­dė­jo pa­siek­ti skam­bių per­ga­lių cho­rų kon­kur­suo­se, šian­dien juos ska­ti­na re­gu­lia­riai su­si­tik­ti, pa­lai­ky­ti vie­niems ki­tus ir kar­tu ke­liau­ti.