www.zemaiciolaikrastis.lt

Žem­dir­bių triū­sui – pa­gar­ba ir pa­dė­ka

Ru­duo – me­tas, kai iš­tuš­tė­ja lau­kai, o žmo­nės, vi­są va­sa­rą triū­sę prie že­mės dar­bų, su­sto­ja ir dė­ko­ja. Dė­ko­ja už der­lių, už svei­ka­tą, už stip­ry­bę, už bend­rys­tę. Lapk­ri­čio 7-osios va­ka­rą Pla­te­lių kul­tū­ros cent­re kve­pė­jo duo­na, džiaugs­mu ir dė­kin­gu­mu – čia rin­ko­si kai­mo žmo­nės, žem­dir­biai ir jų bi­čiu­liai į kas­me­ti­nę kai­mo gy­ven­to­jų ir žem­dir­bių šven­tę. Tą va­ka­rą skam­bė­jo nuo­šir­dūs žo­džiai, bu­vo tei­kia­mos pa­dė­kos ir da­li­ja­ma­si džiaugs­mu – tik­ru, že­mai­tiš­ku, gims­tan­čiu iš dar­bo ir že­mės mei­lės.
Sau­liaus NAR­KAUS nuo­tr.
Kon­kur­so „Me­tų ūkis“ nu­ga­lė­to­jai

Žo­džiai iš šir­dies – nuo val­džios iki bend­ruo­me­nės

Šven­tė pra­si­dė­jo nuo to, kas bran­giau­sia – nuo duo­nos lai­mi­ni­mo. Pla­te­lių Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Kle­men­sas Ja­ra­mi­nas pa­lai­mi­no nau­jo der­liaus ke­pa­lą ir pa­kvie­tė vi­sus sa­lė­je su­si­kaup­ti bend­rai mal­dai. „Kad vi­si, da­ly­da­mie­si duo­na, bū­tu­me vie­nas ki­tam ge­ri – ir gy­ve­ni­me, ir dar­buo­se. Kad pri­si­min­tu­me vie­ny­bę ir bend­rys­tę“, – kal­bė­jo dva­si­nin­kas, lin­kė­da­mas vi­siems gra­žaus šven­ti­nio va­ka­ro.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. lapkričio 14 d. numeryje (Nr. 88).

Dalintis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: