Sausio rytas. Lauke spaudžia –20°C šaltukas. Jūs einate į vonią, atsukate čiaupą tikėdamiesi nusiprausti, bet… nieko neįvyksta. Pasigirsta tik tylus vamzdžių „kosulys“ ir nė lašo vandens. Ši akimirka – vienas didžiausių namų savininkų košmarų. Užšalęs vamzdynas reiškia ne tik laikiną diskomfortą be vandens. Tai tiksinti bomba: ledui plečiantis, vamzdžiai gali trūkti, užliedami namus ir padarydami tūkstantinius nuostolius apdailai bei baldams.
Asociatyvi nuotr.Kodėl tai vis dar nutinka, nepaisant šiuolaikinių statybos technologijų? Ir svarbiausia – ar įmanoma apsisaugoti nuo šios problemos šimtu procentų, nenaudojant senovinių metodų (pvz., paliekant varvantį kraną)?
Kodėl vamzdžiai pasiduoda šalčiui?
Vamzdynų užšalimas dažniausiai įvyksta tose vietose, kurios vadinamos „šalčio tiltais“ arba zonose, kur šildymas yra nepakankamas. Tai gali būti:
- Vamzdžių įvadai į namą (ypač pamatuose).
- Nešildomi rūsiai, garažai ar palėpės.
- Sekliai po žeme paklotos lauko vandentiekio linijos.
- Vietos, kur vamzdis liečiasi su šalta išorine siena.
Dažnai manoma, kad pakanka vamzdį tiesiog „aprengti“ šilumos izoliacija (porolonu ar vata). Tačiau fizika negailestinga: izoliacija tik sulėtina šilumos praradimą, bet ji nešildo. Jei vanduo vamzdyje nejuda (pvz., naktį arba jums išvykus atostogų), o aplinkos temperatūra ilgą laiką yra neigiama, net ir geriausiai izoliuotas vamzdis galiausiai užšals.
Išmanus sprendimas: savireguliuojantys šildymo kabeliai
Jei izoliacija yra vamzdžio „kailiniai“, tai šildymo kabelis yra jo „šildytuvas“. Tai moderniausias ir patikimiausias būdas užtikrinti, kad vanduo tekėtų net šalčiausią žiemą.
Pamirškite senus, pavojingus šildymo būdus. Šiuolaikinė technologija siūlo savireguliuojančius šildymo kabelius. Tai nėra paprasta viela, kuri kaista nuolat. Tai – išmanus įrenginys.
Kaip tai veikia? Savireguliuojantis šildymo kabelis turi unikalią savybę: jis keičia savo galią (išskiriamą šilumą) priklausomai nuo aplinkos temperatūros.
- Jei vamzdis atšąla, kabelio matrica tampa laidesnė elektrai ir toje vietoje pradeda smarkiau šildyti.
- Jei vamzdis sušyla, kabelis automatiškai sumažina galią toje zonoje.
Tai reiškia, kad tas pats kabelis vienoje vamzdžio atkarpoje (kur kerta šaltą sieną) gali šildyti stipriau, o kitoje (kur vamzdis eina per šiltesnę patalpą) – beveik nešildyti.
Kodėl tai geriau nei kiti būdai?
- Ekonomiškumas: Kadangi kabelis „jaučia“ temperatūrą, jis nenaudoja elektros energijos be reikalo. Jis neperkaitina vamzdžio ten, kur to nereikia.
- Saugumas: Dėl savireguliacijos savybės toks kabelis niekada neperkaista ir neperdega, net jei netyčia susikryžiuoja ar liečiasi pats su savimi. Tai leidžia jį saugiai naudoti net ant plastikinių vamzdžių.
- Universalumas: Šiuos kabelius galima montuoti dviem būdais:
- Išorėje: Kabelis tiesiog pritvirtinamas prie vamzdžio po izoliacija.
- Viduje: Specialius higieninius kabelius galima įverti tiesiai į vamzdžio vidų per specialią movą. Tai idealu, kai vamzdis jau yra po žeme ar sienoje ir jo atkasti neįmanoma.
Ramybė, kuri atsiperka
Investicija į šildymo kabelį dažnai yra mažesnė nei vieno santechniko vizito kaina avarijos atveju, jau nekalbant apie sugadintas grindis ar sienas trūkus vamzdžiui.
Įsirengę šią sistemą, jūs gaunate ne tik techninį sprendimą, bet ir emocinę ramybę. Jums nebereikės nerimauti per žiemos atostogas paliekant namus, nebereikės bėgti į rūsį su plaukų džiovintuvu bandant atitirpdyti įvadą.
Žiema turi būti skirta džiaugsmui sniegu, o ne kovai su ledu vamzdžiuose. Savireguliuojantys šildymo kabeliai – tai nematomas sargas, užtikrinantis, kad jūsų namų „kraujotaka“ veiktų sklandžiai bet kokiomis oro sąlygomis.
Užs. Nr. 334