Neei­li­nė si­tua­ci­ja iš­spręs­ta vie­šu at­si­pra­šy­mu

„Že­mai­čio“ nuo­trau­ka

Me­ras per­skai­tė K. Čer­nec­kie­nės raš­tą, ku­riuo skun­džia­ma­si dėl ko­vo mė­ne­sį vy­ku­sio Kont­ro­lės ko­mi­te­to po­sė­džio me­tu Sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­rės Da­nu­tės Ja­ra­šiū­nie­nės jos at­žvil­giu iš­sa­ky­tų žo­džių, ne­va K. Čer­nec­kie­nė me­luo­da­ma klai­di­na ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių ir Ta­ry­bos na­rius.

„Pra­šau iš­tir­ti Sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­rės el­ge­sį ma­no at­žvil­giu ir nu­sta­ty­ti, ar bu­vo pa­žeis­tas Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mas bei Sa­vi­val­dy­bių kont­ro­lie­rių pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­so nuo­sta­tos, nu­sta­čius ne­tin­ka­mą Sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­rės el­ge­sį įpa­rei­go­ti ją vie­šai at­si­pra­šy­ti už že­mi­nan­čius žo­džius ar­ba im­tis ki­tų prie­mo­nių, sie­kiant už­tik­rin­ti sau­gią ir svei­ką dar­bo ap­lin­ką, įpa­rei­go­ti Sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­rę atei­ty lai­ky­tis pa­gar­bios ir nuo­sai­kios ko­mu­ni­ka­ci­jos su vi­sais Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jais“, – dės­to­ma K. Čer­nec­kie­nės raš­te.

Ka­dan­gi D. Ja­ra­šiū­ne­nė at­skai­tin­ga ne Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui, o Ta­ry­bai, me­ras siū­lė skun­dui iš­tir­ti su­da­ry­ti ko­mi­si­ją iš ap­lin­ki­nių Sa­vi­val­dy­bių at­sto­vų, 3 ar­ba 5 as­me­nų. „Tam, kad ne­bū­tų vie­no­kio ar ki­to­kio ša­liš­ku­mo iš mū­sų pa­čių“, – paaiš­ki­no A. Kli­šo­nis.

Kont­ro­lės ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui Ado­mui Za­muls­kiui ki­lo klau­si­mas, kaip bus at­si­ren­ka­mos sa­vi­val­dy­bės, ku­rių bus pra­šo­ma de­le­guo­ti ką nors į tą ko­mi­si­ją. Kaip ži­nia, skir­tin­go­se sa­vi­val­dy­bė­se pu­čia skir­tin­gi po­li­ti­niai vė­jai, ir vie­no­kio ar ki­to­kio ša­liš­ku­mo bū­tų sun­ku iš­veng­ti.

A. Kli­šo­nis siū­lė to­li ne­si­dai­ry­ti, kreip­tis pa­gal­bos į li­ku­sias tris bu­vu­sios Tel­šių ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bes.

Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos at­sto­vas Ma­ri­jus Kak­tys ra­gi­no šį rei­ka­lą spręs­ti sa­vo ra­te, ne­pra­šant pa­gal­bos iš ša­lies. „Ma­no, kaip vy­ro, min­tis, kad gal čia te­bu­vo dvie­jų mo­te­rų įsi­žei­di­mas“, – gar­siai svars­tė po­li­ti­kas.

Ne­ra­dus su­ta­ri­mo, nu­tar­ta šį pir­ma­die­nį su­reng­ti dar vie­ną – neei­li­nį – Ta­ry­bos po­sė­dį ir ja­me ga­lu­ti­nai nu­spręs­ti, ką da­ry­ti su gau­tu skun­du. Ta­čiau su­si­rin­kus pir­ma­die­nį il­gai su­kti gal­vų ne­be­rei­kė­jo – D. Ja­ra­šiū­nie­nė per­skai­tė vie­šą at­si­pra­šy­mą.

„Ger­bia­ma sky­riaus ve­dė­ja, nuo­šir­džiai at­si­pra­šau už sa­vo ne­tin­ka­mą pa­si­sa­ky­mą Kont­ro­lės ko­mi­te­to po­sė­džio me­tu, kai pa­va­di­nau jus me­la­ge. Ma­no el­ge­sys ga­lė­jo bū­ti su­pras­tas kaip ne­pa­gar­ba ar kaip ne­pa­kan­ka­mas įver­ti­ni­mas jū­sų at­lie­ka­mo dar­bo. Tai ne­bu­vo ma­no ke­ti­ni­mas. Gi­liai ap­gai­les­tau­ju, jei tai su­kė­lė jums nei­gia­mų emo­ci­jų ar su­men­ki­no jū­sų bend­ra­dar­bia­vi­mo dva­sią. Ti­kiu, kad mū­sų tar­pu­sa­vio pa­gar­ba ir bend­ras sie­kis to­bu­lin­ti Sa­vi­val­dy­bės veik­lą leis mums šią si­tua­ci­ją įveik­ti ir to­liau pro­fe­sio­na­liai siek­ti už­si­brėž­tų tiks­lų. Ap­gai­les­tau­ju dėl sa­vo žo­džių, dar kar­tą at­si­pra­šau ir reiš­kiu pa­gar­bą jū­sų at­lie­ka­mam dar­bui. Įsi­pa­rei­go­ju atei­ty­je elg­tis pa­gar­biai, konst­ruk­ty­viai spręs­ti ki­lu­sius ne­su­ta­ri­mus bei ak­ty­viai da­ly­vau­ti pro­fe­si­nės eti­kos stip­ri­ni­mo veik­lo­je.“

Išk­lau­sius kont­ro­lie­rės at­si­pra­šy­mo, tar­ti žo­dį pa­pra­šy­ta ir ki­ta konf­lik­to pu­sė.

„La­ba die­na. Aš esu Kris­ti­na Čer­nec­kie­nė ir aš ne­su me­la­gė, – at­si­sto­ju­si prie mik­ro­fo­no taip sa­vo kal­bą pra­dė­jo sky­riaus ve­dė­ja. – Emo­ci­jos vi­są tą lai­ką ne­bu­vo ge­ros, ka­dan­gi tai ne­bu­vo ir mo­te­riš­kas įsi­žei­di­mas. To­dėl aš krei­piau­si į jus kaip į darb­da­vį, kad atei­ty ne­be­bū­tų to­kių si­tua­ci­jų. Šian­dien Da­nu­tės at­si­pra­šy­mą prii­mu ir ne­tu­riu jo­kių ki­tų tiks­lų, tik tą vie­ną – kad atei­ty mums pa­vyk­tų tin­ka­mai bend­ra­dar­biau­ti“.

Konf­lik­to pu­sėms su­si­tai­kius, nu­spręs­ta tar­ny­bi­nio ty­ri­mo ne­pra­dė­ti.

„Že­mai­čio“ nuo­trau­ka