Gam­tos iš­dai­gos nu­skriau­dė ir bi­ti­nin­kus

Al­bi­no MAS­LAUS­KO as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Ken­čia dėl pra­stų orų

Pla­te­lių apy­lin­kė­se įsi­kū­ru­sio bi­ti­nin­kys­tės ūkio šei­mi­nin­kas, Plun­gės ir Rie­ta­vo kraš­to bi­ti­nin­kų drau­gi­jos „Spie­čius“ pir­mi­nin­kas Do­na­tas Ab­ru­tis „Že­mai­čiui“ tei­gė, kad ši va­sa­ra bi­ti­nin­kų tik­rai ne­le­pi­no. Ly­gi­nant su anks­tes­niais me­tais, šie­met pa­vy­ko surink­ti tik apie 60 pro­cen­tų įpras­to me­daus kie­kio.

Do­na­to Ab­ru­čio as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Šim­tą avi­lių pri­žiū­rin­tis D. Ab­ru­tis gy­ve­na Vis­vai­nių kai­me, Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je. Sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se įsi­kū­rę bi­ti­nin­kai, pa­sak jo, su­si­du­ria ir su pa­pil­do­mais iš­šū­kiais. Mat cuk­rin­gų skys­čių sa­vy­je tu­rin­tys me­din­gi au­ga­lai – va­sa­ri­niai bei žie­mi­niai rap­sai, gri­kiai ar­ba gars­ty­čios – na­cio­na­li­niuo­se par­kuo­se neau­gi­na­mi.

Pa­sak bi­ti­nin­ko, jei avi­liai lai­ko­mi miš­kin­go­se vie­to­vė­se, bi­tės ga­li jaus­ti ba­dą. Dėl to kai ku­rios bi­čių šei­mos ga­li bū­ti la­bai nu­si­lpu­sios. No­rė­da­mi to iš­veng­ti, kai ku­rie bi­čių au­gin­to­jai sa­vo avi­lius ve­žio­ja po skir­tin­gus lau­kus, ta­čiau Plun­gės ra­jo­ne, pa­sak pa­šne­ko­vo, tuo už­sii­ma tik ke­le­tas bi­ti­nin­kų.
Ži­no­ma, šią va­sa­rą di­de­liu iš­šū­kiu ta­po ir pra­sti orai. Pa­sak D. Ab­ru­čio, per anks­tes­nius bi­ti­nin­ka­vi­mo se­zo­nus pa­vyk­da­vo at­lik­ti tris ar ke­tu­ris su­ki­mus. Šie­met me­dus bu­vo su­ka­mas re­čiau.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. rugpjūčio 29 d. numeryje (Nr. 66).