Lietuva sau kelia užduotį artimiausiu metu turėti priedangų apie 60-čiai procentų miestų gyventojų. Tam kasmet skiriamos didžiulės sumos pinigų, tačiau praėjusią gegužę Vilniaus apskrityje paskelbtas oro pavojus parodė, kad kai kurios institucijos, net ir tos, kurių patalpose įrengtos tokios saugaus prieglobsčio vietos, vis dar nežino kaip elgtis kilus tokioms ekstremalioms situacijoms. Daugiausiai kritikos išsakyta Vilniaus regiono švietimo įstaigoms. Pasidomėjome, ko iš šios situacijos pasimokė Plungės rajono mokyklos ir lopšeliai-darželiai.
„ELTOS“ nuotr.Ko galime pasimokyti iš sostinės
Priminsime, kad oro pavojus, pirmasis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, Lietuvoje buvo paskelbtas gegužės 20 dieną. Netoli Lietuvos sienos užfiksavus bepilotį orlaivį, Vilniaus apskrities gyventojai gavo pranešimus, raginančius susirasti saugias priedangos vietas. Už pusvalandžio oro pavojus buvo atšauktas, tačiau tų 30-ies minučių užteko pamatyti, kaip esame pasiruošę tokioms situacijoms.
Tą pačią dieną tiek Nacionalinis krizių valdymo centras, tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas konstatavo, kad prasčiausiai su šia situacija susitvarkė mokyklos. Kai kur mokiniai, užuot palydėti į rūsį, buvo išvesti į lauką, kitur skubėta kviesti tėvus, kad šie pasiimtų atžalas.
Šių įvykių atgarsis nuskambėjo per visą Lietuvą. Kaip sakė Plungės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, dar tą pačią dieną, tuoj po pietų, buvo surengtas skubus vidinis pasitarimas Plungės savivaldybėje, po jo – nuotolinis pasitarimas su rajono švietimo įstaigų vadovais.
„Mūsų mobilizacijos reikalų koordinatorius mokyklų vadovams priminė pagrindinius saugumo reikalavimus ir atkreipė dėmesį į tai, ko galime pasimokyti iš situacijos Vilniaus apskrityje. Dar kartą akcentavome, kad tokiu atveju jokiu būdu negalima kviesti tėvų pasiimti vaikus. Pagrindinis reikalavimas – suvesti vaikus į rūsį ar kitas patalpas be langų, bet tikrai ne į lauką. Teko skaityti, kad kai kuriems vaikams buvo nurodyta likti klasėse ir baigti rašyti kontrolinį darbą. Tai irgi yra nepateisinama“, – kalbėjo vedėjas.
Turėjo būti padaryta vakar
G. Rimeikio teigimu, yra ko pasimokyti ir mokinių tėvams. Pagrindinis akcentas – kad išgirdus apie oro pavojų, jokiu būdu nereikėtų šokti į automobilį ir skubėti į mokyklą ar darželį parsivežti vaiko.
„Svarbiausia išsaugoti šaltą protą ir ramiai tas kelias valandas pabūti saugioj patalpoj. Buvo ir iš švietimo įstaigų vadovų klausimų, ką daryti, jei vienas ar kitas tėvelis vis dėlto atvyktų pasiimti vaiko. Tokiu atveju reikėtų tą tėvelį pakviesti į vidų kartu saugiai pabūti priedangoj“, – kalbėjo vedėjas.
G. Rimeikis sakė po minėtų įvykių suskubęs ruošti atmintines švietimo įstaigoms, kad dar kartą būtų priminta, kas yra svarbu, kaip pasiruošti oro pavojui. „Daugelis dalykų turėjo būti padaryti jau vakar, pavyzdžiui, išvalyti rūsiai, pasirūpinta geriamojo vandens ir sausų davinių atsargomis. Daug kas tikrai yra susitvarkę ir pasiruošę, bet, žinot, gyvenime pasitaiko visko“, – kalbėjo jis.
O kaip yra šiandien?
Vis dėlto švietimo įstaigos neslepia – jų patalpose esančios priedangos ar saugaus prieglobsčio vietos dar toli gražu neatitinka tų reikalavimų, kurie keliami įvairiose gairėse ir rekomendacijose.
Daugelis įvardina tas pačias problemas – rūsio patalpos yra nevėdinamos, drėgnos, jose nėra tualetų, geriamojo vandens, trūksta atsarginių išėjimų.
Lopšelio-darželio „Rūtelė“ direktorė Kristina Valienė atkreipia dėmesį į tai, kad pavojaus atveju į rūsį suvesti vaikai turėtų sėsti ant šalto betono, įstaiga nurodo neturinti nei tokiu atveju labai pasitarnausiančių kilimėlių ar kėdžių, nei elektros generatoriaus, nei vandens saugyklos, nekaupianti maisto paketų.
Panašias problemas įvardino ir lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Rasa Pakalniškienė. Pasak jos, įstaigos rūsiai yra gana drėgni, o tokių erdvių, kurios būtų už dvigubų sienų ir be langų, apskritai yra labai mažai, nors įstaigos bendruomenė – gana didelė.
Direktorė iškėlė ir kitą probleminį aspektą – žmogiškųjų išteklių. Pasak jos, vis dar trūksta psichologinio ir emocinio darbuotojų parengimo, kaip susitvarkyti tokiose situacijose, nepasimesti patiems ir nuraminti vaikus.
Didesnis dėmesys – specialių poreikių turintiems vaikams
Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos direktoriaus Raimondo Laurinaičio teigimu, didžiausia problema – mokykloje trūksta saugių erdvių, kur būtų galima pasislėpti paskelbus oro pavojų. Mokykla suplanuota taip, kad beveik nėra patalpų be langų. Vadovas sakė su dideliu lūkesčiu laukiantis valstybės paramos, kuri leistų pritaikyti mokyklą pavojingoms situacijoms.
R. Laurinaitis akcentavo ir pasirengimo svarbą: „Kaip tik šią savaitę visoje mokykloje suorganizavome oro pavojaus „treniruotę“. Jos metu tikrinome, ar mūsų parengti evakuacijos planai atitinka realias galimybes: kaip greitai ir saugiai vaikai bei darbuotojai pasiekia numatytas vietas, ar visi sklandžiai telpa. Rezultatu likome gana patenkinti. Žinoma, pamatėme vietas, kur reikės nežymių korekcijų, todėl toliau konsultuosimės su atitinkamų sričių specialistais. Pratybų metu išsigryninome ir įvairias specifines aplinkybes. Pavyzdžiui, pamatėme, kad reikia koreguoti planą dėl jautrių, specialiųjų poreikių turinčių vaikų – jiems numatėme kitas, ramesnes ir saugias vietas, kad pavojaus atveju jie jaustųsi kuo ramiau ir patirtų mažiau streso.“
Konkrečius su civiline sauga susijusius klausimus sau kelia ir „Saulės“ gimnazijos bendruomenė. Vienas tokių – kaip pavojaus atveju gimnazijos rūsyje, kuris pagal savo matmenis galėtų priglausti vos kiek daugiau negu 600 asmenų, sutalpinti 720 mokinių, kelias dešimtis pedagogų ir aptarnaujančio personalo bei dar rasti vietos aplinkiniams gyventojams?
Ją papildo Plungės akademiko A. Jucio progimnazijos direktorė Inga Litvinienė. „Modernizuojant priedangas svarbu spręsti ne tik techninius klausimus, bet ir realaus pajėgumo problemą. Vėdinimas, elektros tiekimas ir langų apsauga yra būtini, tačiau jie savaime neišsprendžia vietos trūkumo, jeigu priedangoje numatyta mažiau vietų, negu mokykloje vienu metu būna mokinių ir darbuotojų“, – teigė ji.
Jurgita NAGLIENĖ
„Žemaitis“
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
