Geopolitinės įtampos, hibridinių grėsmių bei sabotažo aktų fone Baltijos jūros regionas pastaruoju metu išgyvena esminių saugumo paradigmų lūžį. Šiame kontekste Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir Kuršių nerija nebėra vien tik Lietuvos ekonomikos variklis, unikalus gamtos kampelis ar turistų traukos centras. Tai yra viena jautriausių ir strategiškai svarbiausių teritorijų visame NATO rytiniame flange.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nuotr. Aukščiausio prioriteto uždavinys
Vadinamasis Klaipėdos-Neringos koridorius veikia kaip gyvybiškai svarbūs šalies vartai, kurių saugumas tiesiogiai lemia ne tik Vakarų Lietuvos regiono, bet ir visos valstybės stabilumą. Šios teritorijos apsaugos stiprinimas reikalauja integruoto požiūrio, apimančio karinį-fizinį pasiruošimą, technologinį atsparumą, ekologinį budrumą bei glaudų institucijų bendradarbiavimą.
Klaipėdos jūrų uostas atlieka dvigubą funkciją – jis yra pagrindinė Lietuvos komercinės laivybos arterija ir kritinis karinės logistikos mazgas. Krizių ar galimo karinio konflikto atveju būtent per šį uostą vyktų NATO sąjungininkų pajėgų bei sunkiosios karinės technikos dislokavimas, logistinis aprūpinimas ir paramos tiekimas. Todėl uosto infrastruktūros ir jo prieigų apsauga yra aukščiausio prioriteto uždavinys, reikalaujantis nuolatinio operacinio pasirengimo ir investicijų į modernią ginkluotę bei stebėjimo įrangą.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas vieną savo pirmųjų vizitų regionuose skyrė būtent Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui. „Aptarėme strateginius uosto pajėgumus, šio objekto svarbą Lietuvos bei regiono saugumui. Klaipėdos uostas – svarbi ne tik ekonominė, ne tik nacionalinio, bet ir regioninio saugumo grandis“, – akcentavo R. Kaunas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas atkreipė dėmesį, kad uosto atsparumo grėsmėms stiprinimas yra vienas iš darbotvarkės prioritetų. „Sutelktas darbas su Krašto apsaugos ministerija leidžia efektyviai stiprinti Lietuvos saugumą ir nuolat tobulinti pasirengimą priimant sąjungininkus“, – sakė Uosto direkcijos vadovas A. Latakas.
Strategiškai svarbus objektas
Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas pabrėžia, kad Klaipėdos uostas kariniam mobilumui yra strategiškai svarbus objektas, prilygstantis esminiams sausumos koridoriams. Jis atkreipė dėmesį, kad uoste jau veikia karinė teritorija, kur švartuojasi Lietuvos kariuomenės laivai, vyksta krantinių rekonstrukcijos projektai ir nuolat derinami infrastruktūros klausimai su Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijomis.
Fizinis uosto saugumas prasideda toli jūroje ir tęsiasi iki pat krantinių. Šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas povandeninės aplinkos stebėjimui bei akvatorijos kontrolei. Modernių sonarų, povandeninių jutiklių sistemų ir termovizorinių kamerų tinklas leidžia realiuoju laiku identifikuoti bet kokius įtartinus objektus ar asmenis. Karinės jūrų pajėgos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba nuolat vykdo bendras pratybas, kurių metu imituojamos uosto blokavimo, diversinių grupių įsiskverbimo ar dronų atakų neutralizavimo situacijos.
Kibernetinės atakos, nukreiptos prieš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją ar uosto teritorijoje veikiančias energetikos įmones, gali būti naudojamos siekiant paralyžiuoti krovą, sutrikdyti navigaciją ar sukelti technologines avarijas.
„Siekdami užtikrinti visai Lietuvai svarbaus Klaipėdos uosto saugumą negalime atskirti fizinio ir kibernetinio atsparumo. Skaitmeninės sistemos nemaža dalimi lemia uosto veiklos tęstinumą bei duomenų, kuriais disponuoja Uosto direkcija, saugumą, todėl kibernetinėje erdvėje turime turėti ne mažiau patikimus saugumo sprendimus nei realybėje. Kibernetinį saugumą stipriname nuolat ir įvairiais lygmenimis – nuo darbuotojų mokymų iki tokių plataus spektro sprendimų kaip Saugumo operacijų centro nuolat stebinčio kibernetinę erdvę ir užkertančio kelią grėsmėms, įkūrimas“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas.
Stiprinti bendrą atsparumą
Kuršių nerijos geografinė padėtis sukuria unikalių saugumo iššūkių. Siauras žemės ruožas, skiriantis Baltijos jūrą nuo Kuršių marių, tiesiogiai ribojasi su itin militarizuota Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Tai sudaro prielaidas pusiasaliui tapti tiesiogine hibridinių provokacijų, nelegalios migracijos spaudimo ar žvalgybinės veiklos zona.
Kadangi didžioji pusiasalio dalis yra sunkiai praeinama, miškinga ir pasižymi specifiniu reljefu, tradicinės sienos apsaugos priemonės čia turi būti derinamos su išmaniosiomis technologijomis. Seisminiai jutikliai, judesio davikliai ir bepiločiai orlaiviai padeda pasieniečiams užtikrinti nuolatinę sienos kontrolę.
Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o jos trapi ekosistema reikalauja išskirtinės globos. Saugumo kontekste gamtos apsauga įgyja visiškai naują prasmę, nes ekologinės katastrofos sukėlimas gali būti panaudotas kaip hibridinio karo ar diversijos įrankis, siekiant destabilizuoti regiono gyvenimą.
Saugumo užtikrinimas nėra vien tik kariuomenės ar specialiųjų tarnybų pareiga. Vakarų Lietuvos vietos savivalda atlieka esminį vaidmenį stiprinant bendrą atsparumą prieš išorines grėsmes. Klaipėdos miesto ir rajono, Neringos, Šilutės rajonų savivaldybės nuolat peržiūri ekstremaliųjų situacijų valdymo bei gyventojų evakuacijos planus, testuoja perspėjimo sistemas ir organizuoja civilinės saugos mokymus. „Neringa yra Lietuvos dalis, todėl pasirengimas įvairioms grėsmėms pirmiausia yra bendras valstybės klausimas. Savivaldybė savo ruožtu daro tai, kas priklauso nuo mūsų – turime būtinus planus, bendradarbiaujame su atsakingomis tarnybomis“, – apie situacijos valdymą „Vakarų Lietuvai“ kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Vakarų Lietuvos regionas, būdamas strategiškai svarbiu koridoriumi, privalo išlaikyti aukštą pilietinio sąmoningumo lygį. Tik stipri, informuota ir susitelkusi bendruomenė, veikianti išvien su valstybės institucijomis, gali garantuoti, kad šie strateginiai šalies vartai išliks saugūs bet kokių geopolitinių iššūkių akivaizdoje.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Banga“
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
