

Kelias knygos link
G. Tamošauskienė gimė 1970 metais Laukuvoje, Šilalės rajone, tačiau jau nuo 1982-ųjų jos gyvenimas neatsiejamas nuo Tverų. Čia ji atsikraustė kartu su mama ir patėviu, kai jos tėtis žuvo avarijoje. Gražinai tada buvo vos du metukai. Užaugo su vyresniuoju broliu Vytautu ir jaunesne sese Danguole. Būtent brolis Vytautas ir paskatino Gražiną pamilti skaitymą.
„Pirmoji knyga, kurią pamenu, buvo komiksai. Vėliau, paraginta brolio, perskaičiau pirmąją rimtesnę knygą – Vlado Dautarto „Žydrieji jungos“. Ši knyga man labai patiko ir nuo tada tapau tikrąja knygų graužike“, – pasakojo Gražina.
Baigus Tverų mokyklą, merginos galvoje sukosi įvairių minčių, kokią profesiją pasirinkti, tačiau nugalėjo didžiulis potraukis knygoms. 1988 metais Gražina įstojo į tuometinę Telšių kultūros mokyklą, įgijo bibliotekininko specialybę. Baigusi mokslus, ji sugrįžo į Tverus ir pradėjo dirbti vietinėje bibliotekoje.
Nauji iššūkiai
Visgi vėliau G. Tamošauskienės gyvenimas pasisuko taip, kad biblioteką teko ilgam palikti. Tačiau likimas sugrąžino ją atgal. 2023 metais, ilgametei bibliotekininkei a. a. Danielei Grauslienei išėjus į pensiją, buvo paskelbtas konkursas. Gražina sudalyvavo ir netrukus vėl pravėrė Tverų bibliotekos duris kaip jos šeimininkė.
Pašnekovė neslėpė, kad sugrįžti po ilgos pertraukos nebuvo lengva. Reikėjo daug ko mokytis iš naujo, nes per tuos metus biblioteka neatpažįstamai pasikeitė.
„Dabar bibliotekininkas ne tik išduoda knygas skaitytojui. Jis turi būti ir psichologas, ir mokytojas, ir kultūrinių renginių organizatorius bei vedėjas. Man pačiai sunkiausia buvo perprasti šiuolaikinį kompiuterinį raštingumą ir įveikti baimę kalbėti prieš auditoriją“, – atviravo bibliotekininkė.
G. Tamošauskienė pasakojo, kad Tveruose gyvenimas verda savu ritmu. Kadangi miestelyje visi svarbiausi reikalai dažniausiai tvarkomi iki pietų, tuo metu bibliotekoje apsilanko daugiausiai suaugusių skaitytojų. Vaikai bei jaunimas čia užsuka po pamokų. Dažni ir labai laukiami svečiai – Tverų gimnazijos pradinių klasių mokiniai. Su jais Gražina skaito pasakas, eilėraščius, žaidžia įvairius žaidimus, o pačius aktyviausius jaunuosius skaitytojus visada paskatina saldžiomis dovanėlėmis.
Ateities biblioteka – vieta gyvam bendravimui
Suaugusių skaitytojų būrys taip pat nemažas, o jų amžius labai įvairus – nuo jaunų mamų iki garbingo amžiaus senjorų. Skaitytojų skonis itin platus: tveriškiai mėgsta poeziją, meilės ir istorinius romanus, detektyvus ir fantastiką.
„Labiausiai džiugina, kai skaitytojai dėkoja už rekomenduotą knygą, klausia mano asmeninės nuomonės apie vieną ar kitą kūrinį. Tai įpareigoja mane pačią nuolat domėtis įvairių žanrų literatūra“, – pasakojo Gražina.
Vis dėlto bibliotekininkė pastebi ir liūdnesnes tendencijas – skaitančių žmonių mažėja. Miesteliai sensta, o jaunimas išvyksta į didmiesčius. Tačiau Tverų biblioteka prisitaiko prie kintančios situacijos, čia vis labiau populiarėja šiuolaikinė knygnešystė – knygas sunkiau judantiems ar toliau gyvenantiems skaitytojams Gražina pristato tiesiai į namus.
Tveriškiams, kaip ir kitiems, kyla daugybė klausimų apie sparčiai besikeičiantį pasaulį: technologijas, dirbtinį intelektą, politinę padėtį, karą, kylančias kainas. Biblioteka tampa saugia erdve, kurioje galima apie tai pasikalbėti, paieškoti informacijos.
„Mano įsitikinimu, ateities biblioteka – tai ne tik knygų išdavimas, bet, visų pirma, artimas bendravimas su žmogumi. Todėl stengiuosi organizuoti jaukius susibūrimus prie arbatos puodelio, kviečiu žmones tiesiog pabendrauti. Dažną tenka pakviesti asmeniškai, paskambinus telefonu, bet kai po renginio išgirstu gerą žodį, padėką ir palinkėjimą sėkmės, suprantu, kad buvo verta pastangų. Labai džiaugiuosi, kad galiu žmonėms praskaidrinti dieną“, – atviravo Gražina.
Nors jaunystėje moteris svajojo gyventi dideliame mieste, gyvenimas susiklostė taip, kad ji liko kaime – ir dėl to šiandien labai džiaugiasi. Laisvalaikiu nesiskiria su knygomis, taip pat labai mėgsta keliones, spektaklius ir įvairius koncertus.
Didžiausias Gražinos ramstis yra šeima, kartu su vyru Žydrūnu jiedu užaugino du sūnus – Martyną ir Aurelijų. Abu šiuo metu darbuojasi Vokietijoje. Aurelijus jau sukūrė savo šeimą, todėl Gražina su vyru džiaugiasi mažo anūkėlio apsilankymais. O namų jaukumu ir gera nuotaika kasdien rūpinasi prieš dvejus metus iš prieglaudos paimtas šuniukas Aras, tapęs tikru šeimos lepunėliu.
