Auksiniai nameliai likimo nuskriaustiesiems

Linos RUIBIENĖS nuotrauka
Ar iš vienos pusės žiūrėtum, ar iš kitos – niekaip nešautų į galvą, kad šiam neišvaizdžiam statiniui suręsti išleista per puse milijono eurų
„Praėjusią savaitę spaudoje skelbta apie Plungėje atidarytus grupinio gyvenimo namus. Jei tikėti spauda, dviem niekuo neypatingiems pastatėliams išleista per milijonas eurų. Su tokiom kainom mūsų valdžiukė nebe juokina, bet šiurpina žmones. Pats jau kelis dešimtmečius sukuosi statybų versle ir galiu pasakyti, jog dabar tokio gyvenamo namo su pilna apdaila kvadratinio metro rinkos kaina yra apie tūkstantis eurų, o čia išleista dvigubai ir visiems tai – dzin“, – dėstė į „Žemaičio“ redakciją šią savaitę paskambinęs plungiškis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

„Į kieno kišenę nugulė pinigai?“

Vyriškis sakė norintis sužinoti, kas taip išbrangino šių dviejų pastatų Rasytės ir Mendeno gatvėse statybas. „Gal mums kažkas nepasakyta iki galo, gal ten grindis marmuru išklojo ar vonioje auksinius unitazus įrengė, kaip kad buvo Janukovičiaus viloje? Nors iš laikraštyje įdėtų nuotraukų matyti, kad pasirinktas pats elementariausias namo projektas, ir apdaila bei baldai – visiškai kuklūs. Tad logiškai kyla klausimas – į kieno kišenę nugulė pinigai?“ – klausimus vieną po kito žėrė skambinusysis.

„Žemaitis“ savo ruožtu primena, kad praėjusį antradienį iškilmingai atidarytuose ir klebono pašventintuose dviejuose grupinio gyvenimo namuose įsikurs po 10 asmenų su proto ir psichikos negalia.

Kaip ir teigė skambinusysis, abu statiniai išties niekuo neišskirtiniai, vieno aukšto, abu – po 240 kv. metrų ploto.

Atidarymo dieną išplatintame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime teigta, kad abiejų grupinio gyvenimo namų Plungėje pastatymas ir įrengimas kainavo per 1 mln. eurų.

Smulkiau finansinę dalį „Žemaičio“ prašymu išdėstė Savivaldybės administracija. Gautame laiške nurodoma, kad Rasytės g. esančio pastato projektavimo darbai atsiėjo 8,1 tūkst. Eur, Mendeno g. – 11 tūkst. Eur, statybinė dalis atitinkamai kainavo 515,3 tūkst. Eur (darbus atliko UAB „Diržė“) ir 609,2 tūkst. Eur (UAB „Telšių meistras“), baldai ir buitinė technika – 28,9 ir 29 tūkst. Eur. Bendrai išleista 1,2 mln. eurų.

nuotrauka
Pastatas Rasytės gatvėje – toks pat neišvaizdus ir ne ką mažiau brangus/Plungės rajono savivaldybės nuotrauka

Jei neskaičiuotume baldų, už projektavimą, statybą ir įrengimą sumokėta po 2 376 eurus už kvadratinį metrą. Tuo tarpu „Žemaičio“ kalbintas ne vienas statybų versle besisukantis pašnekovas pakartojo anksčiau mūsų skaitytojo įvardintą faktą, kad dabar naujos statybos gyvenamo namo vienas kvadratinis metras kainuoja apie tūkstantį eurų.

„Ten, kur labai mandri architektūriniai sprendimai ar daroma išskirtinė apdaila, tarkim, grindys išklijuojamos afrikinio baobabo parketlentėmis ar dar koks biesas sugalvojamas, kvadratinis metras gali kainuoti ir 2 tūkst. eurų, bet čia jau kai norima prabangą laužti“, – kalbėjo vienas nekilnojamojo turto vystytojas.

Toliau – dar gražiau

Taigi akivaizdu, kad valstybinių objektų kainų nėra ko lyginti su statomų iš privataus kapitalo. Kaip ir įvardino skambinusysis, valdiški pinigai taškomi į kairę bei į dešinę ir tai jau nieko nebestebina. Nors esama ir kitokių pavyzdžiui. Antai praėjusią savaitę grupinio gyvenimo namai, taip pat pritaikyti 10-čiai asmenų, atidaryti ir Telšiuose, Ventos gatvėje. Tačiau tenai valdžia pasielgė kiek apdairiau – įsigijo pastatą iš privataus asmens už 65 tūkst. eurų ir už 300 tūkst. eurų atliko jo kapitalinį remontą. Sutaupymas – akivaizdus.

Kaip bebūtų gaila, Plungė į kaimynus nesidairo ir artimiausiu metu žada net pagerinti savo išlaidumo rekordą. Birželio mėnesį Savivaldybės taryba pritarė, kad mieste, Birutės gatvėje, būtų statomi dar vieni – jau treti – grupinio gyvenimo namai. Kvadratūra numatyta tokia pati, kaip ir namų Rasytės bei Mendeno gatvėse, tačiau planuojama išleisti suma – dar įspūdingesnė. Jau paviešinta, kad šie nameliai kainuos net 823,5 tūkst. eurų.

Kas išbrangino šį projektą, „Žemaitis“ teiravosi mero Audriaus Klišonio.

 

nuotrauka

– Perskaitę, kad pirmieji du Plungėje pastatyti grupinio gyvenimo namai kainavo per milijoną eurų, plungiškiai traukia pečiais. Dar didesnė nuostaba išgirdus, kad treti tokie namai kainuos gerokai brangiau. Ar jums pačiam tokios kainos atrodo adekvačios?

– Žinoma, kad ne, bet situacija yra tokia, kokia yra. Projektą Birutės gatvėje išbrangina tai, kad pastatas bus statomas istorinėje miesto dalyje, netoli bažnyčios, ir pateks į vizualinę jos zoną. Diskutavom apie tai su Kultūros ministerija, kuri reikalauja, kad tokioje zonoje dirbančios statybinės organizacijos turėtų tam tikrus leidimus, kas iš karto mažina konkurenciją viešuosiuose pirkimuose ir iškelia kainą.

– Ar pavyko ko nors pasiekti?

– Deja, reikalavimai yra tokie ir jų keisti neketinama. Niekam neįdomūs mūsų argumentai, kad šalia yra neseniai pastatyti dar aukštesni senelių globos namai ir kad iš mūsų planuojamų statyti grupinio gyvenimo namelių bažnyčios nė nesimatys.

– Vadinasi, grupinio gyvenimo namai Birutės gatvėje kainuos 823 tūkst. eurų ir taškas?

– Kol kas dar sunku pasakyti. Buvome jau paskelbę vieną darbų pirkimo konkursą, bet sulaukėm tik trijų tiekėjų ir tų pačių pasiūlytos kainos viršijo mūsų lūkesčius. Ruošiamės skelbti kitą pirkimą, šiek tiek supaprastinom sąlygas ir tikimės didesnio aktyvumo bei palankesnės kainos.

– Kaip bebūtų, ji smarkiai nesiskirs nuo tos, kuri buvo paviešinta per Tarybos posėdį birželio mėnesį. Apskritai daug klausimų kelia praktika, kai pirma paskelbiama, už kiek tikimasi nusipirkti darbus, o po to tikimasi, kad kas pasiūlys už pigiau.

– Tokia yra tvarka. Šiuo atveju kainas išaugino dar ir tai, kad vienu metu visoje Lietuvoje nuspręsta pastatyti net kelias dešimtis grupinio gyvenimo namų. Kai į rinką vienu metu išmetama daug tokių pačių užsakymų, iškart atsiranda statytojų trūkumas. Be to, yra ir tam tikrų pokiliminių susitarimų galimybė, kai rangovai pasidalina tam tikromis zonomis ir sutaria dalyvauti pirkimuose bei siūlyti tam tikrą kainą. Šito varianto, mano galva, irgi negalima atmesti.