
Naujausios
Iš karto – prie reikalo
„Neišsigąskit, ne patikrinimas“, – į susitikime dalyvavusius TRATC-o bei „Veisto“, taip pat Plungės ir Telšių rajonų savivaldybių vadovus kreipėsi viceministrė. Ir pasiteiravusi, kaip sekasi operuoti MBA įrenginius, nieko nelaukdama perėjo prie besiginčijančių pusių aistras labiausiai kaitinančių klausimų: kodėl neveikia iš atliekų išgaunamas dujas elektra turintis paversti įrenginys ir kodėl MBA gamyklos teritorijoje kaupiamas stabilatas (iš bioskaidžių atliekų išgauta medžiaga), kuris turėtų būti naudojamas sąvartynui perdengti?
Atsakyti į šiuos klausimus suskubo „Veisto“ direktorius Deividas Miškinis. Jis pakartojo ne kartą viešai išsakytą argumentą, kad gaminti elektrai nepakanka dujų, o jų nepakanka, nes TRATC-as pristato gerokai mažiau bioskaidžių atliekų, nei buvo numatyta sutartyje.
„Pastatyto kogeneracinio įrenginio poreikis, kad galėtų dirbt pilna galia, yra apie 120 kub. metrų biodujų per valandą, o realiai mes pasigaminam tik apie 60–65 kubinių metrų. Taip, jis paleidžiamas, kai sukaupiama dujų, bet kaip buvo planuota, kad dirbs visą parą maksimaliu našumu, to padaryti neįmanoma. Trūksta atliekų“, – kalbėjo D. Miškinis.
Ir sukritikavo TRATC-o sprendimą pačiam atskirai kompostuoti žalienas. Tai, D. Miškinio žodžiais, yra „nusikaltimas aplinkosaugai“, nes pūdamos žalienos į aplinką išskiria metano dujas, O MBA įrenginiuose jos galėtų būti panaudotos elektrai gaminti.
Išklausęs „Veisto“ vadovo poziciją ministras patarė neturėti vilčių, kad jam pristatomų išrūšiuoti ir apdoroti atliekų kiekiai kada nors didės. Pasak S. Gentvilo, veikiau bus priešingai – jau nuo kitų metų gyventojų bus prašoma iš bendro atliekų srauto atskirti ir maisto atliekas, be to, griežtės pirminio rūšiavimo kontrolė, tad buitinių atliekų srautas turės tik mažėti.
„Visas savivaldybių dėmesys turi būti nukreiptas į gyventojų kiemus, kad tenai vyktų išrūšiavimas“, – pabrėžė S. Gentvilas. O tai reiškia, kad komercinių santykių tarp TRATC-o ir „Veisto“ problema tik gilės, nes pirmasis niekaip nebegalės pristatyti į MBA įrenginius sutartimi įsipareigoto kiekio atliekų, o antrasis niekad neišgaus reikiamo kiekio dujų elektrai gaminti. Dabar lieka tik spėlioti, kodėl tai nebuvo numatyta projektuojant MBA įrenginius.
„Valstybė į šiuos objektus (MBA įrenginius, kurie veikia kiekviename regione – aut.) investavo 130 mln. eurų. Dabar mums reikia esmių esmės paklausti: kokį rezultatą gavome?“ – retoriškai klausė ir ministras.
Nesutaria: stabilatas ar atliekos?
Nuo neveikiančių elektros gamybos įrenginių netrukus pereita ir prie techninio stabilato klausimo. D. Miškinis pasakojo, kad iki praėjusių metų vasario TRATC-as paimdavo šią medžiagą iš „Veisto“ ir gabendavo į sąvartyną, kaip ir yra numatyta sutartyje, o tada kažkodėl liovėsi tą daręs. Tad įmonei nebelieka nieko kito, kaip tik sandėliuoti jį gamyklos teritorijoje.
Per pusantrų metų šios medžiagos susikaupė tikrai nemažas kaupas. TRATC-o vadovas Vidimantas Domarkas kalbėjo taip pat nežinantis, ką daryti, nes jeigu ir vežtų stabilatą į sąvartyną, vis tiek tokio kiekio negalėtų priimti.
„Per metus stabilato čia pagaminama 15 tūkst. tonų, o sąvartyne prie geriausių norų panaudoti galime tik 4–5 tūkstančius“, – skaičiais kalbėjo TRATC-o vadovas. O paklaustas, kodėl nepasiima bent jau to, jo skaičiavimu, sąvartynui perdengti reikalingo kiekio, V. Domarkas teigė negalintis to daryti, nes pusę šios medžiagos sudaro plastiko dalelės.
„Jei šitą masę ir supilsiu ant sąvartyno kaupo, lietui nulijus liks smulkių plastmasių krūva, kurią aplinkosauga galiausiai lieps susirinkti“, – pridūrė jis.
Reaguodamas į šią pastabą „Veisto“ vadovas mestelėjo, kad ne kas kitas, o pats TRATC-as kažkada, skelbdamas konkursą MBA įrenginių operatoriui parinkti, nurodė, kokio tipo sijotuvas turi būti įrengtas, o dabar priekaištauja, kad tas sijotuvas neatsijoja smulkių plastiko dalelių ir jų lieka stabilate.
Pastabų sulaukia abi pusės
Susitikime dalyvavę Aplinkos apsaugos departamento atstovai teigė nematantys kliūčių, kad šis stabilatas būtų išvežamas į sąvartyną. Ir pridūrė, kad pats TRATC-as buvo ne sykį pagautas į sąvartyno kaupą gabenantis neišrūšiuotas atliekas. Dėl to esą pavasarį sąvartyne net gaisras buvo kilęs, nors degių atliekų teoriškai ten net neturėtų būti.
Vis dėlto aplinkosaugininkai pridūrė, kad bendrai sąvartyne tvarkomasi gana neblogai. Po patikrinimų pastabų sulaukia tiek „Veistas“, tiek TRATC-as, tačiau į jas reaguojama, trūkumus skubama pašalinti.
Aplinkosaugininkai pažadėjo detaliau ištirti „Veisto“ teritorijoje sukauptą stabilatą ir pateikti išvadas dėl jo sudėties. Tada ir bus aišku, gali jis keliauti į sąvartyną ar ne.
Bet ir tai, kaip pastebėjo viceministrė R. Radavičienė, nebus garantas, kad šios dvi įmonės pagaliau ras bendrą kalbą. Ir pridūrė neįsivaizduojanti, kaip galima šią, pasak jos, jau valstybiškai bręstančią problemą išspręsti kariaujant.
Antrindamas viceministrei, ir S. Gentvilas ragino plungiškius ieškoti taikos kelio. „Priežasčių konfliktui tikrai galima rasti, nes visos sutartys – netobulos. Kiekvienas RATC-o vadovas nori turėt MBA įrenginius savo rankose, bet net ir tiems, kurie juos perėmė, ne ką geriau sekasi tvarkytis.“
Išvykdami Aplinkos ministerijos vadovai pažadėjo pasigilinti, ar tiek viena, tiek kita pusės veikia pagal teisės aktus, bet pridūrė į komercinius dviejų įmonių santykius nesikišiantys – tai ne valstybinių institucijų reikalas.