Naujai Tarybai – naujos žaidimo taisyklės

„Žemaičio“ nuotr.
Reglamento keitimo komisija, vadovaujama A. Beierle-Eigirdienės, parengė naują Savivaldybės tarybos veiklos reglamentą
Nemažai kalbėta ir rašyta apie tai, kad praėjusiais metais Seimas pakeitė Vietos savivaldos įstatymą bei numatė naująjį savivaldos modelį, kuris startuos jau netrukus, kai tik prisieks kovo pradžioje išrinkti nauji Tarybų nariai ir merai. Mūsų mieste puse lūpų kalbėta ir apie tai, kad Vietos savivaldos įstatymą nutarta keisti po ne tokių senų įvykių Plungėje, kada Tarybos dauguma užsimojo išversti iš posto merą Audrių Klišonį ir inicijavo jo apkaltą. Tiesa, šioji galiausiai žlugo ir esą Seimas, norėdamas apsidrausti nuo tokių brangiai kainuojančių ir rinkėjus pykdančių iniciatyvų ateity, nutarė sustiprinti merų galias. Kaip dirbs naujoji Taryba ir meru trečiai kadencijai perrinktas A. Klišonis, nemažai kalbėta praėjusią savaitę vykusių komitetų posėdžiuose.

Merui – veto teisė

Kaip posėdžių metu kalbėjo vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė, savo darbą baigiančios dabartinės Tarybos buvo įpareigotos parengti ir patvirtinti naujus Tarybos veiklos reglamentus, pagal kuriuos savo darbą styguos naujai prisiekę Tarybos nariai ir meras.

Šiam reikalui Plungės savivaldybėje yra sudaryta speciali komisija, jai vadovauti paskirta vicemerė A. Beierle-Eigirdienė. Pasak jos, komisija darbo turėjo daug, nes pakoreguotas Vietos savivaldos įstatymas iš esmės pakeitė instrumentinį savivaldos modelį. Todėl teko perrašyti kone visą dabartinį Tarybos veiklos reglamentą. Naujasis įsigalios naujai išrinktai Tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį, o šis numatytas jau netrukus – balandžio 11 dieną.

Pasak vicemerės, nauja tai, kad atstovaujamoji institucija seniau buvo tik Taryba, o dabar bus ir Taryba, ir jos posėdžių pirmininkas meras, o vykdomoji – tas pats meras. Taigi naujai išrinkti ar perrinkti merai dabar dalyvaus ne tik sprendimų priėmime, bet ir jų įgyvendinime.

„Meras tampa savivaldybės veidu, jos faktiniu vadovu, atsakingu už savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros rezultatus, už visų pokyčių, kurių tikisi gyventojai, inicijavimą ir įgyvendinimą. Tačiau jis nebėra Tarybos narys, nebalsuoja posėdžiuose“, – kalbėjo vicemerė.

Tiesa, galimybę pakeisti Tarybos sprendimą meras vis tik turės, mat jam suteikta veto teisė – galimybė per 5-ias dienas vetuoti Tarybos patvirtintą sprendimo projektą, pateikiant pasiūlymus ir pataisymus, bei sušaukti kitą Tarybos posėdį naujam balsavimui. Bet jei naujai susirinkusi Taryba vis tiek neatsižvelgs į mero pataisas, sprendimas įsigalios ir galės būti atšauktas jau tik teismo sprendimu.

„Pasibaigė tie laikai, kai mero balsas buvo lemiamas. Balsams Taryboje pasiskirsčius po lygiai, bus daroma pertrauka pasitarti, o po jos dar kartą balsuojama. Jei ir tada nė vienai pusei nepavyks pasiekti balsų persvaros, tas klausimas bus sprendžiamas kitame Tarybos posėdyje“, – dar vieną naujovę pristatė vicemerė.

Vicemeras ir administracijos direktorius – mero žinioje

Naujasis Tarybos veiklos reglamentas numato, kad meras teikia Tarybai tvirtinti vieno arba dviejų vicemerų kandidatūrą. Vicemerai nuo šiol bus asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, atliekantys mero paskirtas funkcijas ir kuruojantys jo paskirtas sritis, tačiau jie nebebus Tarybos nariai, be to, nebegalės pavaduoti mero.

Teisė, reikalui esant, pavaduoti merą galės būti paskirta bet kuriam Tarybos nariu – tam turės pritarti Tarybos dauguma. Jei šiam paskirtam asmeniui prireiks ne tik pavaduoti merą, bet ir laikinai eiti jo pareigas, tokiu atveju paskirtas asmuo nebeteks Tarybos nario statuso, be to, negalės turėti jokio kito nuolatinio darbo.

Vieno ar dviejų vicemerų kandidatūras Tarybai teiks meras. Jei Taryba nepritars nė vienam iš siūlymų, meras galės teikti tą pačią kandidatūrą ar kitą antrą kartą. Jei vėl nesulauks pritarimo, norimą vicemerą ar vicemerus meras galės paskirti vienasmeniu savo sprendimu, taigi Tarybos vaidmuo šiuo atveju – gana simboliškas.

O štai skiriant Savivaldybės administracijos direktorių, būtinybės atsiklausti Tarybos nuomonės visiškai nebelieka. Ką skirti vadovauti Savivaldybės administracijai, spręs tik pats meras. Direktorius bus politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas ir biudžetinės įstaigos vadovas, kuris pagal naująjį savivaldos modelį bus visiškai nušalintas nuo Tarybos darbo organizavimo, mat nuo šiol ši funkcija bus pavesta naujai pareigybei – posėdžių sekretoriui.

Posėdžių sekretorius bus atskirtas nuo administracijos, jis bus politinio asmeninio pasitikėjimo, taigi skiriamas mero organizuoti Tarybos posėdžius, rūpintis, kad sprendimų projektai būtų parengti laiku ir tvarkingai. Tiesa, reglamentas numato, kad savo darbui sekretorius galės pasitelkti Savivaldybės administraciją, bet kokia forma tai vyks, kol kas nėra aišku. „Kūrybos dar reikės nemažai, nustatant, kaip ta pareigybė funkcionuos“, – kalbėjo vicemerė.

Dideli pokyčiai laukia ir pačios Tarybos

Tarybos veiklos reglamente apibrėžtas naujas darinys – kolegija, kuri funkcionuos kaip patariamasis Tarybos organas.

Kolegijai pirmininkaus meras, kiti nariai: vicemeras(-ai), administracijos direktorius, komitetų, Etikos bei Kontrolės komisijų pirmininkai bei opozicijos lyderis. Beje, pastaroji sąvoka reglamente – taip pat nauja.

Pasak A. Beierle-Eigirdienės, Vietos savivaldos įstatymas numatė stiprinti opozicijos teises ir galias, tad Tarybos mažuma nuo šiol privalės išsirinkti ir deklaruoti savo lyderį.

Šis Tarybos narys turės pirmumo teisę užduoti klausimus Tarybos posėdžių metu, kaip minėta, dalyvaus kolegijos veikloje. Reglamente taip pat numatyta opozicijos teisė kas pusmetį Tarybos posėdžio pabaigoje surengti savo valandą bei jos metu užduoti valdantiesiems rūpimus klausimus.

Na, o pati didžiausia naujovė, kad nuo šiol Tarybos nariams bus mokama už jų darbą Taryboje, mat iki šiol buvo galima gauti kompensaciją tik už kanceliarines priemones ir kurą.

Vietos savivaldos įstatymas numatė galimybę Tarybos nariams už faktinį darbo laiką mokėti nuo 0,5 iki 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU), suteikiant savivaldybėms galimybę pasirinkti norimą dydį.

„Kadangi iki šiol Tarybos nariai dirbo be atlygio, nutarėme nustatyti, kad bus mokamas pilnas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis“, – paaiškino vicemerė, tačiau Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitete tam nepritarta.

Šio komiteto narys Algirdas Pečiulis replikavo, neva bus negražu prieš bendruomenę pasirinkus maksimumą, juolab kad nustatyti papildomi mokėjimai Tarybos nariams už vadovavimą komitetams ir komisijoms (komitetų ir komisijų pirmininkams prie minėto atlygio dar bus mokama 0,2 VDU, jų pavaduotojams – 0,1 VDU), be to, kiekvienas politikas kas mėnesį dar galės deklaruoti iki 25-ių darbo frakcijose ir koalicijoje, susitikimų su rinkėjais valandų, už kurias taip pat bus apmokoma, taip pat teikti prašymą padengti jo kanceliarinių, ryšio priemonių išlaidas – tam kas mėnesį bus skiriama 0,6 minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio išmoka, taigi iki 500 eurų.

Tiek A. Pečiulis, tiek šiam komitetui vadovaujantis Adomas Zamulskis siūlė už tiesioginį faktinį darbą posėdžiuose Tarybos nariams nustatyti 0,8 VDU dydžio išmoką, tačiau pasigirdo siūlymų „nenusibiedninti“, mat už posėdžiuose praleistą laiką bus mokama tik Tarybos nariui pateikus pažymą iš darbovietės, kad už tas valandas jam nebus mokama tiesioginėje darbovietėje.

„Žiūrėkit, kad neatsitiktų taip, jog didesnio atlygio turėsite atsisakyti dėl mažesnio“, – replikavo naująjį Tarybos veiklos reglamentą rengusios komisijos nariai. Galiausiai nutarta dėl užmokesčio dydžio apsispręsti ketvirtadienį, per Tarybos posėdį.

Be to, kaip priminė A. Beierle-Eigirdienė, naujasis Tarybos veiklos reglamentas dar galės būti šlifuojamas ir šlifuojamas. „Yra pradžia, bet nėra pabaigos“, – vaizdžiai išsireiškė ji.