Dievagojosi baseiną išlaikysią, dabar – atsisako

Plungės TVM nuo­trau­ka
Plungės tech­no­lo­gijų ir vers­lo mo­kyk­la at­si­sa­ko Rie­ta­vo ba­sei­no
Dar praėjusį rudenį „Žemaitis“ rašė, jog Rietave veikiantis baseinas dirba nuostolingai, be to, prašyte prašosi didesnio remonto. Nepaisant visko, tuomet kalbintas baseiną valdančios Plungės technologijų ir verslo mokyklos (TVM) direktorius Audrius Misiūnas dievagojosi, kad sieks jį žūtbūt išlaikyti, nes gyventojams baseinas reikalingas. Bet praėjus vos pusmečiui mokykla nereikalingos kupros ėmė kratytis. Ketvirtadienį į neeilinį posėdį susirinkę Rietavo savivaldybės tarybos nariai pritarė, kad Savivaldybė iš Plungės TVM perimtų jos valdomą valstybinį turtą, tarp kurio – ir baseinas.

Didelė našta

Be baseino Savivaldybė savo žinion perima ir kitus TVM valdytus buvusios Žemaitijos kolegijos statinius. Mokykla savo veiklai pasiliks tik 2 tūkst. kv. metrų patalpas, kur dabar veikia jos padalinys, taip pat valgyklą, už mokyklos esančius garažus bei arkinius sandėlius.

„Turim unikalią situaciją. Tokio sprendimo dar nėra tekę priimti. Kalbam apie gana didelius plotus, didelę teritoriją, – sudėtingos situacijos neslėpė meras Antanas Černeckis. – Kur dėsim tiek paėmę? Visko iškart tikrai nepanaudosim...“

Meras kalbėjo, jog Plungės TVM valdytą turtą – 7 tūkst. kv. metrų ploto mokyklos pastatą, baseiną, bendrabutį, sandėlį, stadioną, sporto aikšteles, kiemo statinius – siūlo perimti Savivaldybei, nes kitu atveju jie būtų perduoti Turto bankui, o šis ruoštų juos parduoti aukcione.

A. Černeckis nuogąstavo, kad tuomet lauktų graudus scenarijus. Juk dažnai būna, kad niekam pastatų neįsigijus tiesiog užkalami jų langai ir belieka nugriauti.

„Niekas negarantuoja ir mūsų atveju, kad pasiseks. Čia didelė našta ir atsakomybė. Jei nepasisektų pastatų įveiklinti, tektų grąžinti juos Turto bankui“, – visas kortas ant stalo dėjo meras.

Atiduoda per vėlai

Po tokios informacijos merą užplūdo klausimų lavina. Tarybos nariui Augustui Šlimui rūpėjo tolimesnis baseino likimas. „Ar numatyta baseiną renovuoti, įvairinti jo veiklą, kad lankytojai gautų daugiau paslaugų? Ar TVM išties atsisako?“ – klausė jis.

Meras ir pats atrodė kiek nustebęs, kad profesinė mokykla, iki Naujųjų metų tvirtinusi, jog baseine žada puikiai tvarkytis, jį eksploatuoti, dabar nusprendė, kad šis jai nebereikalingas.

„O mes prarasti nenorim. Darysim viską, kad atgaivintume, suremontuotume, nes baseinas yra nugyventas“, – tikino A. Černeckis. Ir pridūrė: jeigu Savivaldybė baseiną savo rankose būtų turėjusi jau dabar, lėšų jam sutvarkyti būtų gavusi lengvai. Bet jau po laiko.

„Per vėlai atsisakė plungiškiai, bet ką padarysi... Galėjo ir pati mokykla prašyti lėšų baseino remontui, bet, matyt, nerūpi.“

TVM nereikalingas tapo ir bendrabutis, kuriame pastaruoju metu, A. Černeckio žiniomis, gyveno tik vienas atvažiuojantis mokinys.

Lengviausia panaudoti bendrabutį, sudėtingiausia – centrinius rūmus

Tačiau yra ir gerų žinių, kaip panaudoti kai kuriuos perimamus pastatus. Anot mero, didžiausia perspektyva yra įveiklinti bendrabutį, kuriame – per šimtas kambarių. Esą jis galėtų tikti ir socialiniams, ir Savivaldybės būstams, ir jaunoms šeimoms apgyvendinti.

Kur kas ilgiau, ko gero, teks ieškoti, kas įsikeltų ir norėtų savo veiklą plėtoti centriniuose buvusios kolegijos rūmuose, mat jų plotas – išties didelis.

Bet ir čia jau turima pasiūlymų. Bent dalį jų galėtų užimti Žemaitijos inovacijų centras (ŽIC), kurį steigti ketinimų protokolas pasirašytas dar vasarį. Pasak mero, sprendimą dėl turto perėmimo suskubta priimti neeiliniame Tarybos posėdyje ir dėl to, kad Savivaldybė, tapdama minėto centro dalininke, turėtų ką jam pasiūlyti – šiuo atveju pastatus, mat be jokio įnašo veikloje dalyvauti negalės.

Kitą dieną po posėdžio meras iš ŽIC dalininkų turėjo išgirsti, ką šie planuoja patalpose veikti, jei Savivaldybė jas suteiks.

O patalpos esančios geros būklės, mat kai kurių TVM nė nenaudojo. O ir naudotos paliktos tvarkingos, netgi iškraustytos. Baldai, inventorius išnešti į sales. Jų Savivaldybė neperima.

Greičiau priėmus sprendimą dėl pastatų perėmimo, juose galėtų anksčiau kurtis ir kiti norintieji. „Yra norinčių, yra ir abejojančių, yra ir tokių, kurie eitų, jei kažkas kitas eitų“, – sakė meras.

Esą planuojantiems čia savo veiklas nepamaišytų ir TVM atiduodamas baseinas, ir valgykla, kurią profesinė mokykla nusprendė pasilikti sau. Tačiau galvojama, kad, esant poreikiui, dėl valgyklos pavyks su mokykla susitarti.

Ar galvos skausmu netaps pastatų šildymas?

Perėmus pastatus, jų apleisti negali – reikia ir prižiūrėti, ir šildyti. Todėl Tarybos nariui Viktorui Krajinui rūpėjo, kaip bus susitvarkyta su šita užduotimi. Negi pastatų šildymo išlaidos bus įskaičiuotos į šilumos kainą gyventojams?

Mero nuomone, finansinė našta gultų ant Savivaldybės pečių. Tačiau to bus bandoma išvengti, siekiant, kad patalpos būtų įveiklintos kuo greičiau. Esą būtų galima sudaryti lengvesnes sąlygas čia atsirasiančioms veikloms, o atėjusieji susimokėtų už šildymą.

Žinoma, naivu viltis, kad bus užimtos visos patalpos. Tačiau išeitis esanti ir čia – yra galimybė centrinius rūmus šildyti atskirais korpusais, o ten, kur bus tuščia, tiesiog palaikyti minimalią temperatūrą. Tas daug nekainuoja.

Meras sulaukė V. Krajino klausimo ir dėl to, kas turės prižiūrėti visą perimamą teritoriją? Negi viską turės aprėpti Rietavo seniūnija?

Meras patikino, kad šios naštos neužkraus vien seniūnijai. Ir dėl pastatų administravimo, ir dėl teritorijos priežiūros dar reikės tartis. Kol kas planai, kaip erdves tvarkyti ir pastatus administruoti minimaliomis sąnaudomis, dar tik galvose.

Klausimams išsekus, Tarybos nariai sprendimui pritarė, o meras dėkojo kolegoms už supratimą ir ilgametės naštos prisiėmimą.

„Šis sprendimas – ne vieneriems, ne ketveriems, o ilgiems metams. Jis turės įtakos Rietavo gyvenimui“, – pridūrė A. Černeckis.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.