Skip to main content

www.zemaiciolaikrastis.lt

Autorius: Aušra DIRVONSKIENĖ

Žurnalistė / Laikraštis „Žemaitis“ El. paštas: ausra@zemaiciolaikrastis.lt

Moks­li­nin­kė Jur­gi­ta Ušins­kie­nė: „Už kiek­vie­nos diag­no­zės yra žmo­gus“

Na­cio­na­li­nio vė­žio cent­ro (NVC) Diag­nos­ti­nės on­ko­lo­gi­jos cent­ro vadovės, gydytojos radiologės dr. Jurgitos Ušinskienės kasdienybė kupina medicininių terminų, tyrimų analizių, diagnozių, ir gydymo planų. Vis dėlto iš Plungės kilusiai mokslininkei už viso to pirmiausia yra žmogus. „Api­ma džiaugs­mas, kai su­ran­di, dėl ko žmo­nės jau­čia­si blo­gai“, – tei­gia daug pa­sie­ku­si, bet pro­fe­si­nė­je sri­ty­je vis be­si­to­bu­li­nan­ti mo­te­ris. Iš […]

Daugiau

Bro­lių Vaič­kų dai­nos – lyg mei­lės laiš­kai gim­ta­jam kraš­tui

Vie­ną lie­pos pra­džios va­ka­rą Al­sė­džių mies­te­lis trum­pam ta­po gy­vos mu­zi­kos šir­di­mi. Pa­ra­pi­jos sa­lė­je vy­ku­siems šo­kiams gro­jo bro­liai Arū­nas ir Ar­vy­das Vaič­kai – že­mai­tiš­ko ro­ko at­li­kė­jai, ku­rie sa­vo dai­no­mis ne­ša mei­lę Že­mai­ti­jai net to­li už jos ri­bų. Mei­lė mu­zi­kai – nuo pat lop­šio Nors gy­ve­ni­mas bro­lius iš­blaš­kė po skir­tin­gas Eu­ro­pos ša­lis, su­grį­žę į gim­ti­nę jie tam­pa […]

Daugiau

Le­gen­dos, mu­zi­ka ir eže­ro mis­te­ri­jos fes­ti­va­ly­je „Mu­zi­ka ant van­dens“

Lie­pos pra­džio­je Pla­te­lių eže­ro pa­kran­tė vėl su­skam­bo ypa­tin­gais gar­sais – jau šeš­tą­jį kar­tą vy­ko fes­ti­va­lis „Mu­zi­ka ant van­dens“. Šis fes­ti­va­lis – tai dau­giau nei kon­cer­tų cik­las. Tai ga­li­my­bė su­si­tik­ti su gam­ta, is­to­ri­ja ir mi­tais, pa­tir­ti bend­rys­tę, pa­si­mė­gau­ti mu­zi­ka, teat­ru ir drą­siais me­ni­nin­kų spren­di­mais. Mu­zi­ka prie eže­ro Šie­met fes­ti­va­lio te­ma bu­vo Pla­te­lių eže­ro Pi­lies sa­los le­gen­dos. […]

Daugiau

„Esam la­bai lai­min­gi, var­gai iš­varg­ti…“

Plun­gė­je, ne­to­li Bab­run­go upės, va­sa­ri­nių žie­dų su­pa­mo­je so­dy­bo­je gy­ve­na Joa­na Kau­nie­nė, šio­mis die­no­mis šven­čian­ti sa­vo 90-ąjį gim­ta­die­nį. Žva­lu­mo ir ener­gi­jos ne­sto­ko­jan­ti mo­te­ris pa­si­tin­ka sa­vo ju­bi­lie­jų džiu­giai nu­si­tei­ku­si. Są­ži­nin­gas ir nuo­šir­dus gy­ve­ni­mas, bu­vu­sių bend­ra­dar­bių pa­gar­ba, ši­lu­mos ku­pi­ni ar­ti­mų­jų žvilgs­niai – vis­kas liu­di­ja: tai bu­vo pra­smin­gi me­tai. Gy­ve­ni­mo iš­mė­gi­ni­mai – nuo pat vai­kys­tėsJoa­nos vai­kys­tė bu­vo pa­ženk­lin­ta skau­džių […]

Daugiau

„Skonių upėje“ Plungėje – sveiki produktai ir bendrystė

Plungėje, pačiame miesto centre, neseniai įsikūrė nedidukė, bet labai stilinga krautuvėlė „Skonių upė“. Pavadinimas čia neatsitiktinis: tai vieta, kur sruvena ne tik įvairiausi skoniai, kvapai ir natūralūs produktai, bet ir žmogiškas ryšys, žinios bei nuoširdus noras padėti kitiems jaustis geriau. Tiesa, ši parduotuvėlė kol kas „slepiasi“ po senąja iškaba „Aliejus“, bet prekių asortimentas gerokai platesnis. […]

Daugiau

Ona Justina Valančauskienė: „Man reikia gyventi už dvi“

Šį pa­va­sa­rį sa­vo 90-me­tį šven­čian­ti Ona Jus­ti­na Va­lan­čaus­kie­nė – iš­skir­ti­nė mo­te­ris. Jos gy­ve­ni­mas ku­pi­nas mei­lės šei­mai, kruopš­taus dar­bo ir ne­pa­lau­žia­mo gy­vy­bin­gu­mo. Prieš sep­ty­ne­rius me­tus iš­ly­dė­ju­si ana­pi­lin vy­rą Sta­nis­lo­vą, kū­ry­bin­ga mo­te­ris ne­nu­lei­do ran­kų, vi­sas jė­gas sky­rė sa­vo po­mė­giams: siu­vi­nė­ji­mui, skai­ty­mui, mal­dų kal­bė­ji­mui ir gė­lėms. Šiuo me­tu Geg­rė­nų bib­lio­te­ko­je eks­po­nuo­ja­ma jos siu­vi­nė­tų pa­veiks­lų ir rank­dar­bių pa­ro­da. Vie­na […]

Daugiau

„Nep­ri­si­tai­kė­lio me­nas“ Plun­gės Ogins­kių rū­muo­se

Ba­lan­džio 10 die­ną Že­mai­čių dai­lės mu­zie­ju­je, įsi­kū­ru­sia­me is­to­ri­niuo­se ku­ni­gaikš­čio My­ko­lo Ogins­kio rū­muo­se, ati­da­ry­ta pa­ro­da „Nep­ri­si­tai­kė­lio me­nas. Vai­do­tas Žu­kas: kū­rė­jas ir ko­lek­ci­nin­kas“. Ren­gi­nio me­tu įžan­gi­nį žo­dį ta­ru­si mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Jo­lan­ta Skur­daus­kie­nė pri­mi­nė, jog pir­mo­ji šio me­ni­nin­ko pa­ro­da Plun­gė­je su­reng­ta prieš 25 me­tus, da­bar eks­po­nuo­ja­mas įspū­din­gas kie­kis – net 220 dar­bų. Pa­ma­ty­ti juos Že­mai­čių dai­lės mu­zie­ju­je […]

Daugiau

Pro­fe­so­rė Vik­to­ri­ja Dau­jo­ty­tė Plun­gė­je pri­sta­tė au­to­biog­ra­fi­nę kny­gą

Ko­vo 28-osios pa­va­ka­re į Plun­gės vie­šą­ją bib­lio­te­ką pri­sta­ty­ti nau­jos sa­vo kny­gos „Kai ra­šai, ne­bi­jai“ at­vy­ko pro­fe­so­rė, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rė, pe­da­go­gė, ra­šy­to­ja bei poe­tė Vik­to­ri­ja Dau­jo­ty­tė. Gau­siai su­si­rin­kę vieš­nios ger­bė­jai už­gniau­žę kva­pą klau­sė­si jos fi­lo­so­fi­nių pa­mąs­ty­mų apie gy­ve­ni­mo tėk­mę, Že­mai­ti­ją, kny­gos ra­šy­mo su­bti­ly­bes. Su­si­ti­ki­mą įdo­miais klau­si­mais pa­gy­vi­no hu­mo­ro jaus­mo ne­sto­ko­jan­tis bu­vęs gar­sio­sios pe­da­go­gės stu­den­tas, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų […]

Daugiau
inkliuzai

„Noriu eiti savo keliu“

Sunkūs gyvenimo išbandymai Vaikystėje A. Riebždaitė gyveno Mižuikių kaime, mokėsi Kulių vidurinėje mokykloje. Šeimoje ji buvo vyriausia iš penkių vaikų. Alma prisimena nelengvą vaikystę vienkiemyje, kur vaikams reikėjo gana sunkiai dirbti: tėvams padėti ir pašarą gyvuliams ruošti, ir miške žiemą malkas pjauti. Poetei įstrigo atmintin tai, kad vaikams buvo padaryti įrankiai darbams, atitinkantys jų amžių. […]

Daugiau