Ekspedicijos rezultatas – daugiau nei 300 radinių

Li­nos LIŪ­NIE­NĖS nuotr.
Eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai ap­žiū­ri ra­di­nius
„Tai pa­ti ge­riau­sia gy­va is­to­ri­jos pa­mo­ka“, – taip sa­ko moks­lei­viai, pa­bu­vo­ję ar­cheo­lo­gi­nių žval­gy­mų eks­pe­di­ci­jo­je, ku­rią su­ren­gė Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nis par­kas. Ši eks­pe­di­ci­ja – vie­na iš pro­jek­to „Po­ka­rio ko­vos. Al­sė­džių, Pla­te­lių kraš­to par­ti­za­nai“ veik­lų. Jos tiks­las – iš­žval­gy­ti te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je 1944 me­tais Lie­tu­vos lais­vės są­jun­ga bu­vo su­ren­gu­si ka­ri­nę mo­ko­mą­ją „Va­na­gų“ sto­vyk­lą. Jo­je šim­tai jau­nų vy­rų iš vi­sos Lie­tu­vos bu­vo ruo­šia­mi pa­si­prie­ši­ni­mo so­vie­tų ar­mi­jai ko­voms.
Li­nos LIŪ­NIE­NĖS nuotr.
Per sa­vai­tę – dau­giau nei trys šim­tai ra­di­nių

Ap­lan­kyt eks­pe­di­ci­jos da­ly­vius „Že­mai­tį“ pa­kvie­tė už pa­mink­lot­var­ką at­sa­kin­gas Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos vyr. spe­cia­lis­tas Gin­ta­ras Ra­mo­nas. Jis ir pa­ts ak­ty­viai da­ly­va­vo miš­ko, esan­čio Pla­te­lių gi­ri­nin­ki­jos te­ri­to­ri­jo­je, žval­gy­muo­se.

Tie­sa, su­si­do­mė­ju­sių­jų tuo bu­vo vi­sas bū­rys, su jais eks­pe­di­ci­jos vie­to­je su­pa­žin­di­no pro­jek­tą pa­ren­gu­si Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko Gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­do sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė Al­do­na Kup­re­ly­tė. Žval­gy­muo­se da­ly­va­vo Kre­tin­gos mu­zie­jaus di­rek­to­rius Ju­lius Ka­nars­kas, ar­cheo­lo­gas dr. Ge­di­mi­nas Pet­raus­kas, Plun­gės „Sau­lės“, Pla­te­lių, Se­dos gim­na­zi­jų, Klai­pė­dos Mar­ty­no Maž­vy­do pro­gim­na­zi­jos moks­lei­viai ir ki­ti.

Kaip mi­nė­jo A. Kup­re­ly­tė, Kre­tin­gos mu­zie­jaus di­rek­to­rius J. Ka­nars­kas dvie­jų to­mų kny­go­je apie Lie­tu­vos lais­vės są­jun­gą per­skai­tė plun­giš­kio fo­tog­ra­fo ir met­raš­ti­nin­ko Al­fon­so Be­res­ne­vi­čiaus už­fik­suo­tus „Va­na­gų“ sto­vyk­los da­ly­vių at­si­mi­ni­mus. Tai ir bu­vo dings­tis pla­čiau pa­si­do­mė­ti šia te­ma, iš­žval­gy­ti te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je „Va­na­gai“ pra­lei­do vi­są va­sa­rą.

„Va­na­gų“ sto­vyk­lo­je jau­nuo­liai mo­ky­da­vo­si ka­ri­nės tak­ti­kos ir stra­te­gi­jos, su­si­pa­žin­da­vo su gink­lais. Jų tiks­las bu­vo ge­bė­ti pa­si­prie­šin­ti so­vie­tų ar­mi­jai. Vie­ni mi­ni, kad sto­vyk­lo­je bu­vo ke­li šim­tai jau­nų vy­rų, ki­ti – kad tūks­tan­čių tūks­tan­čiai. Va­žia­vo čia ne tik iš Že­mai­ti­jos, bet ir iš vi­sos Lie­tu­vos. Apie 90 pro­cen­tų jų bu­vo stu­den­tai, ki­ti – ūki­nin­kų sū­nūs.

Sto­vyk­lo­je bu­vo ir ka­ri­nin­kų. Ti­kė­ti­na, kad bū­si­muo­sius par­ti­za­nus mo­ki­no du – lei­te­nan­tas ir vyr. lei­te­nan­tas. Dar mi­ni­ma, kad sto­vyk­lo­je ga­li­mai lan­kė­si ir pa­ts Lie­tu­vos lais­vės ar­mi­jos įkū­rė­jas Ka­zys Ve­vers­kis.

Pri­si­mi­ni­muo­se mi­ni­ma, kad kiek­vie­nas jau­nuo­lis sto­vyk­lo­je pra­leis­da­vo apie mė­ne­sį. Bū­si­mie­ji ka­riai bu­vo pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­kę, lai­kė sa­ve ne­prik­lau­so­mais, va­do­va­vo­si tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės įsa­kais. Bu­vo gink­luo­ti: tu­rė­jo įsi­ren­gę gink­lų san­dė­lį, nau­do­jo­si dau­giau­sia vo­kiš­kais „Mau­ser“ šau­tu­vais. Net­gi pa­tran­ką bu­vo čia at­si­ve­žę, iš ku­rios esą mo­kė­si šau­dy­ti tai­ky­da­mie­si į Pla­te­lių eže­ro sa­las.

Sto­vyk­lau­to­jams, ži­no­ma, rei­kė­jo mais­to. Iš kur jo gau­da­vo? Kar­tais vyk­da­vo į Al­sė­džių par­duo­tu­vę, bet šiuo klau­si­mu jiems dau­giau­sia pa­gel­bė­da­vo vie­tos ūki­nin­kai. Vie­nas iš jų „va­na­gams“ esą net kar­vę pa­do­va­no­jo. Na, o ne­to­lie­se gy­ve­nę Jan­kaus­kai ir Mic­ke­vi­čiai pri­glob­da­vo ark­lius.

Ši eks­pe­di­ci­ja, pa­sak A. Kup­re­ly­tės, la­biau pa­si­tar­naus ne moks­lui, o edu­ka­ci­jai. Tai, kas su­ras­ta, ke­liaus į Kre­tin­gos mu­zie­jų, kur pa­na­šių eks­po­na­tų jau esa­ma.

Dr. G. Pet­raus­kas, ro­dy­da­mas ra­di­nius, sa­kė, kad jų – dau­giau nei trys šim­tai. „Mū­sų žval­gy­mai tik pa­vir­ši­niai, gi­liau į že­mę ne­len­da­me. Bet ir pa­vir­šiu­je, ku­rio iš­žval­gė­me apie hek­ta­rą, daug ko ap­ti­ko­me. O ra­di­niai iš­kal­bin­gi. Pa­gal juos ga­li­ma nu­sta­ty­ti, ku­rio­je te­ri­to­ri­jos da­ly­je vy­ko „va­na­gų“ mo­ky­mai, kur bu­vo jų pa­la­pi­nės, vir­tu­vė ir pa­na­šiai“, – pa­sa­ko­jo ar­cheo­lo­gas.

Dė­lio­da­mas ra­di­nius, G. Pet­raus­kas pa­mi­nė­jo, kad ap­tik­ta daug vi­nių. Iš pra­džių at­ro­dė, kad jos su sto­vyk­la ne­tu­rė­tų bū­ti su­si­ju­sios, bet pa­skui iš­siaiš­kin­ta, kad di­džio­ji da­lis „va­na­gų“ gy­ve­no ne bre­zen­ti­nė­se, o kar­ka­si­nė­se eg­li­ša­kiais deng­to­se pa­la­pi­nė­se, ku­rias rei­kė­jo kaž­kaip su­tvir­tin­ti. Tam ir bu­vo nau­do­ja­mos vi­nys.

Tarp ra­di­nių – vo­kiš­kos ir lie­tu­viš­kos mo­ne­tos, šo­vi­niai ir jų gil­zės, uni­for­mų de­ta­lės, pei­liu­kai, šaukš­tai, ša­ku­tės, šu­kos ir daug ki­tų da­ly­kų. O gal pa­vy­ko ap­tik­ti ir gink­lų? „Ne, gink­lų ne­ra­do­me, tik jų de­ta­lių. O štai gra­na­tą ap­ti­ko­me. Dėl to te­ko kvies­tis iš­mi­nuo­to­jus“, – pa­sa­ko­jo ar­cheo­lo­gas.

Šio­je sa­vai­tės truk­mės eks­pe­di­ci­jo­je iš vi­so da­ly­va­vo 22 žmo­nės. Da­lis jų, kaip mi­nė­jo­me, – moks­lei­viai. Klai­pė­die­tis aš­tun­to­kas Kris­ti­jo­nas pa­sa­ko­jo, kaip kar­tu su drau­gais ap­ti­ko gra­na­tą: „Kai pa­ma­tėm, ką ra­dom, bė­gom kuo to­liau. Ir ki­tiems šūk­te­lė­jom, kad pa­si­sau­go­tų. Tik­rai įdo­mu to­kių da­ly­kų at­ras­ti. Ne­si­gai­liu, kad ke­lias die­nas mo­kyk­lo­je iš­kei­čiau į šią eks­pe­di­ci­ją.“