Gy­ve­ni­mo spal­vos pro ob­jek­ty­vą

Ma­žo mies­to pri­va­lu­mas – ra­my­bė

M. Vir­žin­tas, pri­si­mi­nęs sa­vo ne­rū­pes­tin­gą ir nuo­tai­kin­gą vai­kys­tę, pa­sa­ko­jo, kad ji kar­di­na­liai sky­rė­si nuo to, kaip lai­ką lei­džia jau­ni­mas šian­dien.

„Mes la­bai daug lai­ko pra­leis­da­vo­me lau­ke su kie­mo drau­gais, krės­da­vo­me iš­dai­gas, žais­da­vo­me ir šė­lio­da­vo­me iki su­te­mų. Kie­me bu­vo daug bend­raam­žių, su jais ir bė­go ma­no die­nos. O mo­kyk­lo­je la­biau­siai įsi­mi­nė eks­kur­si­ja į Šiau­lių dvi­ra­čių mu­zie­jų, ku­rios me­tu su kla­sio­ku va­ži­nė­da­mi dvi­vie­čiu dvi­ra­čiu ant sa­vęs už­si­ver­tė­me me­ta­li­nes gro­tas. Vie­na lai­mė, kad ne­nu­ken­tė­jo­me, tik mo­ky­to­jai ir dar­buo­to­jai su­kė­lė­me stre­są“, – vai­kys­tės nuo­ty­kius pri­si­mi­nė M. Vir­žin­tas.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. lapkričio 04 d. numeryje (Nr. 85).