Naujausios
Sakykim, Prancūzijoje ir Vokietijoje tų rinkimų rezultatai supurtė valdančiąsias daugumas, o Prancūzijos Prezidentas netgi paleido Parlamentą bei paskelbė naujus rinkimus. Visgi naujo Europos Parlamento sudėtis turėtų garantuoti, jog Europos „laivas“ nebus nei labai įsiūbuotas, nei juo labiau paskęs. Bet kartu turėtų būti žengta tam tikrų naujų žingsnių.
Lietuvoje iš esmės – nieko naujo. Neminint tam tikrų asmeninių dramų, kai sąrašuose žmonės pasikeitė vietomis, keletą dalykų turiu pažymėti. Pirmiausia žemą rinkėjų aktyvumą, kuris leido iškovoti mandatą Valdemarui Tomaševskiui, nes jo rinkėjai susispietę vienoje Lietuvos vietoje, kur už kitus kandidatus nė nebalsuojama. Netikėtumu galėtume pavadinti ir Petro Gražulio laimėjimą. Pasirodo, jo simpatikų yra vien tik Klaipėdos regione. Kita vertus, reikia pripažinti, kad šis politikas paprastesnėmis priemonėmis nei kiti per trumpą laiką sukūrė partiją, stojo už jos vairo ir štai – laimėjimas. Visa tai kažin ar būtų įvykę, jei rinkimuose būtų dalyvavę bent pusė turinčiųjų balso teisę.
Nepasitvirtino kalbos apie prognozuotą konservatorių pralaimėjimą. Tai vienintelė partija, gavusi tiek pat mandatų, kiek ir turėjo praėjusiame Europos Parlamente. Nepasitvirtino ir kalbos dėl Laisvės partijai bei „Vardan Lietuvos“ prognozuotų rezultatų. Jų koziris buvo mažas rinkėjų aktyvumas. Mažas balsavusiųjų skaičius nepalankiai paveikė tik socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio rezultatus.
Žinoma, partijos nagrinės šių rinkimų rezultatus, aptars padarytas klaidas, numatys gaires būsimiems Seimo rinkimams rudenį. Visiems tampa aktualu, kaip surasti priemonių aktyvinti rinkėją, ypač provincijoje, jį šviesti politiškai bei įtraukti į susidomėjimo šalies problemomis ir jos valdymu lauką.
Bene svarbiausiu Europos Parlamento rinkimų Lietuvoje rezultatu galima būtų laikyti tai, kad mūsų šalyje nelaimėjo nei prorusiškos, nei anarchistinės, nei nacionalistinės jėgos. O tokių, jokia paslaptis, yra.