Atnaujinta Vlado Pūtvio-Putvinskio ekspozicija

Atnaujinta Vlado Pūtvio-Putvinskio ekspozicija

Atnaujinta Vlado Pūtvio-Putvinskio ekspozicija

Kelmės krašto muziejuje pristatyta atnaujinta Vlado Pūtvio-Putvinskio ekspozicija, skirta visuomenės veikėjo, Lietuvos šaulių organizacijos įkūrėjo 140-osioms gimimo metinėms paminėti. Tarp naujų eksponatų – asmeniniai Vl. Pūtvio-Putvinskio daiktai, pirmoji lietuviška gramatika, parašyta Kelmės rajone Graužikų dvare, spaudos draudimo metų leidiniai ir kt.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Trys pypkės ir kuoka

Vlado Pūtvio-Putvinskio ekspozicija atnaujinta Kelmės krašto muziejui parengus projektą ir gavus lėšų iš Kultūros rėmimo fondo. Įsigytos modernios (su apšvietimu bei signalizacija) vitrinos, atnaujintas ir ekspozicijos turinys.

Ekspozicija papildyta Šiaulių „Aušros“ muziejaus restauruotais Vl. Pūtvio-Putvinskio asmeniniais eksponatais, tarp kurių kuoka ir trys pypkės.

Muziejininkas Rimantas Serva sakė, jog kuoka prieš šimtą su trupučiu metų buvo savigynai skirta ginklas. Vl. Pūtvis-Putvinskis buvo prisiekęs pypkininkas. Eksponuojamas Pūtvių giminės herbas, pora antspaudų.

Kelmės krašto muziejus įsigijo ir eksponuoja tris leidinius, charakterizuojančiais visuomenės veikėjo veiklą – pirmąjį „Varpo“ laikraščio numerį, pirmąją lietuvišką gramatiką bei spaudos draudimo metais išleistą „graždanką“ – lietuviškai, bet kirilicija – rusiškais rašmenimis – parašytą knygą.

„Vladas Pūtvis-Putvinskis buvo vienas iš slaptos spaudos gabenimo organizatorių, jam talkino jo dvaro darbininkai. Kiek teko domėtis, Vl. Pūtvio-Putvinskio organizuotas slaptos spaudos gabenimas, vežimas žandarų nebuvo susektas, išaiškintas“, – sakė R. Serva.

Kelmės rajone, Vl. Pūtviui-Putvinskiui priklausančiame Graužikų dvare 1899 metais buvo parašyta ir 1901 metais išleista pirmoji lietuviška gramatika. Gramatikos autoriai – Jonas Jablonskis ir Petras Avižonis, nors leidinys pasirašytas Petro Kriaušaičio slapyvardžiu.

Šiek tiek papildyta, atnaujinta Šaulių organizacijos literatūra, gaunama iš nuolatinio Vl. Pūtvio-Putvinskio ekspozicijos rėmėjo Vytauto Dudėno. Buvusio finansų ministro tėvas dirbo Vl. Pūtvio-Putvinskio dvare. Vytautas Dudėnas muziejui dovanojo lietuviškų apdovanojimų.

Gyvenimas glaudžiai susijęs su Kelmės rajonu

Spalio 6 dieną paminėtas Vlado Pūtvio-Putvinskio 140 metų jubiliejus.

Muziejininkas Rimantas Serva pasakojo, jog šio žmogaus gyvenimas glaudžiai susijęs su Kelmės rajonu. Tiesa, gimė Vl. Pūtvis-Putvinskis Rygoje, mokėsi Šiauliuose, svajojo tapti aktoriumi. Tačiau, tėvams paprieštaravus, išvyko studijuoti agronomijos mokslų į Vokietiją.

Deja, pablogėjus tėvo sveikatai, Vl. Pūtvis-Putvinskis priverstas grįžti į Lietuvą, maždaug nuo 1898 metų užsiėmė ūkine veikla. Kelmės rajone, Šilo Pavėžupyje ir Graužikuose Vl. Pūtvis-Putvinskis turėjo dvarus. Šilo Pavėžupyje jis pirmasis pradėjo pramoniniu būdu, išsikasęs tvenkinius, auginti karpius.

Vl. Pūtvio-Putvinskio iniciatyva Šilo Pavėžupyje buvo skirtas sklypas mokyklai pastatyti. Kol buvo gyvas, jo noras nebuvo išpildytas. Mokyklos statyba rūpinosi Vl. Pūtvio-Putvinskio sūnus. Raudonų plytų pastatas išlikęs iki šių dienų.

Vladas Pūtvis-Putvinskis spaudos draudimo laikotarpiu steigė ir slaptąsias mokyklas.

1919 metais Lietuvai teko kovoti ir su rusais, ir su lenkais, ir su bermontininkais. Vl. Pūtvis-Putvinskis yra vienas iš tų žmonių, kurie įkūrė Šaulių sąjungą – sukarintą savanorišką organizaciją tėvynei ginti. 1940 metais Lietuvoje šaulių buvo daugiau kaip 60 tūkstančių. Šauliai rūpinosi ir kultūriniu gyvenimu: veikė šaulių chorai, dramos būreliai, sporto komandos.

Vl. Pūtvis-Putvinskis mirė 1929 metais Kaune, palaidotas Kelmėje.

Kelmės krašto muziejuje veikia nuolatinė Vlado Pūtvio-Putvinskio ekspozicija.

Autorės nuotr.

PYPKĖS: Vladas Pūtvis-Putvinskis buvo prisiekęs pypkininkas – Kelmės krašto muziejuje eksponuojamos trys jo pypkės.

EKSPOZICIJA: Su atnaujinta Vlado Pūtvio-Putvinskio ekspozicija supažindino muziejininkas Rimantas Serva.

KUOKA: Prieš šimtą su trupučiu metų kuoka buvo savigynai skirtas ginklas.

„GRAŽDANKA": Spaudos draudimo laikotarpiu lietuviškos knygos buvo spausdinamos kirilica – rusiškais rašmenimis ir vadinamos „graždankomis“.

MOKSLEIVIAI: Atnaujintą Šaulių sąjungos įkūrėjo ekspoziciją aplankė kelmiškiai moksleiviai.