Duris atvėrė Mažoji žemaičių kalbos akademija

Aušros DIRVONSKIENĖS nuotrauka
R. Jundulienė (kairėje) ir A. Daukantaitė kartu su moksleiviais kerpa simbolinę akademijos atidarymo juostelę
„Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti“, – daugiau nei prieš šimtą metų rašė kalbininkas Jonas Jablonskis. O kaip su žemaičių kalba? Ar patys žemaičiai žino, kad jai 2010 m. yra suteiktas tarptautinis ISO 639-3 kodas, nurodantis kalbos statusą. Taigi žemaičiai pagrįstai gali didžiuotis turėdami savo kalbą. Prieš keletą metų išleistoje kalbininko Juozo Pabrėžos knygoje „Žemaičių kalba ir rašyba“ išdėstyti svarbiausi žemaičių rašybos dalykai, kas dar labiau pastiprino žemaitiškai kalbančių ir rašančių patriotų ratą.
Visi suprantame, jog vykstant gyventojų migracijai maišosi ne tik kalbos, bet ir tarmės, grynai žemaitiškai jau retai kalbama. Bet yra nemažai žemaičių kalbos entuziastų, kurie šia kalba leidžia knygas, rengia edukacijas vaikams, siekdami išsaugoti šią kalbą ateities kartoms. Tikra žemaičių patriotė – ir ilgametė mokytoja, rašytoja Adelė Daukantaitė, kuri šį rudenį kartu su Plungės miesto biblioteka įkūrė Mažąją žemaičių kalbos akademiją.

„Kaip kalbi – taip gyveni“

Žemaičių kalbos entuziastės šioje bibliotekoje jau ne vienerius metus rengė žemaičių kalbos edukacijas mokiniams, o šių metų pavasarį aktyvios moterys nusprendė imtis didesnių darbų. Nuspręsta nuosekliai mokyti vaikus žemaičių kalbos. Per vasarą pasiruošusios, spalio 21 d. rytą literatės A. Daukantaitė ir Daiva Rudelytė, taip pat bibliotekininkė Rita Junduliene pasitiko pirmuosius Mažosios žemaičių akademijos „studentus“ – Senamiesčio mokyklos pirmokėlius, lydimus mokytojų Erikos Žemgulienės bei Virginos Beniušienės.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2024 m. spalio 29 d. numeryje (Nr. 82).