Duris atvėrė Mažoji žemaičių kalbos akademija

„Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti“, – daugiau nei prieš šimtą metų rašė kalbininkas Jonas Jablonskis. O kaip su žemaičių kalba? Ar patys žemaičiai žino, kad jai 2010 m. yra suteiktas tarptautinis ISO 639-3 kodas, nurodantis kalbos statusą. Taigi žemaičiai pagrįstai gali didžiuotis turėdami savo kalbą. Prieš keletą metų išleistoje kalbininko Juozo Pabrėžos knygoje „Žemaičių kalba ir rašyba“ išdėstyti svarbiausi žemaičių rašybos dalykai, kas dar labiau pastiprino žemaitiškai kalbančių ir rašančių patriotų ratą.
Visi suprantame, jog vykstant gyventojų migracijai maišosi ne tik kalbos, bet ir tarmės, grynai žemaitiškai jau retai kalbama. Bet yra nemažai žemaičių kalbos entuziastų, kurie šia kalba leidžia knygas, rengia edukacijas vaikams, siekdami išsaugoti šią kalbą ateities kartoms. Tikra žemaičių patriotė – ir ilgametė mokytoja, rašytoja Adelė Daukantaitė, kuri šį rudenį kartu su Plungės miesto biblioteka įkūrė Mažąją žemaičių kalbos akademiją.