Muziejui – kritika dėl per mažo pelno

Vla­do GAU­DIE­ŠIAUS nuo­trau­ka
M. Ba­ka­naus­kas sakė ne­ga­lin­tis pri­siim­ti sau kaltės dėl to, kad re­mon­tuo­jant žir­gy­no salę nu­spręsta ją pri­tai­ky­ti kultū­rinėms, o ne spor­to reikmėms
Plungėje esantis Mykolo Oginskio rūmų kompleksas neabejotinai yra tas objektas, į kurį per pastaruosius metus investuota daugiausiai lėšų. Prieš kelerius metus sutvarkytas parkas, restauruotas rūmų fasadas, šiuo metu remontuojamas buvęs žirgynas, meistrai sukiojasi ir po rūmų sales.
Regis, nuveikta tikrai daug ir tuo galima tik džiaugtis, tačiau praėjusią savaitę posėdžiaujant Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetui rajono meras Audrius Klišonis rūmus valdančiam Žemaičių dailės muziejui negailėjo kritikos. Daugiausiai strėlių muziejaus direktoriaus Alvido Bakanausko pusėn lėkė dėl to, kad į rūmus investuota daug, tačiau naudos iš to esą gaunama mažai.

Darbų – daug

Apie tai, kas jau nuveikta gaivinant dvaro kompleksą, posėdžio metu nesiplėsta. A. Bakanauskas atvyko papasakoti tik apie dabar vykstančius remontus ir galimas perspektyvas.

Važiuojantieji pro šalį mato, kad jau kurį laiką remontuojamas dvaro žirgynas. Pirmajam šio projekto etapui skirta 912 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos ir Savivaldybės lėšų, antrajam – 2,8 mln. eurų (beveik perpus iš valstybės ir Savivaldybės biudžetų).

Už šias lėšas keičiamas žirgyno stogas, remontuojamos vidaus patalpos, modernizuojamas apšvietimas, įrengiama šildymo ir vėdinimo, apsaugos sistemos, persirengimo kambariai, tualetai ir dušai, numatyta įsigyti kėdes renginių salei ir baldus persirengimo kambariams. Kitąmet bus baigtas tvarkyti pastato fasadas, įsigyta garso ir apšvietimo, ekspozicinė įranga, mobili scena.

Remontas tebesitęsia ir M. Oginskio rūmuose. Iki kitų metų gegužės planuojama sutvarkyti rūsio erdves ir antrame aukšte esančias 6-ias sales, atkurti rūmų biblioteką, įrengti virtuvę, pritaikyti rūmus neįgaliesiems. Šiems darbams bus išleista 1,2 mln. eurų ES ir Savivaldybės biudžeto lėšų.

Šiemet meistrai turi įsisukti ir į vadinamąjį advokato namelį, esantį Vaikų bibliotekos pašonėje. Jau nupirkta rangos darbų už 255 tūkst. eurų, kurie bus finansuojami valstybės ir Savivaldybės lėšomis. Namelio išorė jau sutvarkyta anksčiau, belieka suremontuoti vidaus patalpas ir įrengti jas taip, kad būtų galima pristatyti Plungės krašto istoriją, su mūsų miestu susijusių žymių žmonių biografijas.

Viešbutis, kavinė, vyninė, o gal senelių namai?

O kalbėdamas apie perspektyvas A. Bakanauskas minėjo vadinamąjį skalbėjos namelį, kuriame tiktų įrengti Plungės žydų istorijos ekspoziciją. Savo eilės dar laukia ir rūmų oficinos. Vienoje jų kažkada buvo suplanuotas viešbutis, kitoje, muziejaus direktoriaus žodžiais, būtų galima užsiimti socialine veikla, pavyzdžiui, įkurdinti senelių globos namus. „Pasaulyje yra pavyzdžių, kai tokios įstaigos įsikuria dvarų teritorijose“, – sakė A. Bakanauskas.

Dėl pastarosios idėjos komentarų nebuvo, o štai apie viešbutį vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė patarė nebesvajoti, kadangi tokia apgyvendinimo įstaiga atsiras parko pašonėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, kur daug metų veikė „Žemaičio“ redakcija.

A. Bakanauskas sutiko, kad viešbučio viziją verslas jau nunešė iš panosės, bei pridūrė, kad būtina parengti galimybių studiją, kuri išnagrinėtų visus galimus oficinų gaivinimo variantus.

O meras A. Klišonis priminė seną svajonę parke turėti kokią kavinukę ar net solidesnę maitinimo įstaigą.

„Projektinėje medžiagoje mačiau, kad žirgyne numatyta įrengti kavinę, o rūmuose – vyninę. Reikia apsispręsti, ko norime, nes dvi maitinimo įstaigos parke neišsilaikys“, – pastebėjo jis.

Atsakydamas A. Bakanauskas kalbėjo, kad artimiausiu metu realiausia įgyvendinti kavinės žirgyne idėją, kur po parką pasivaikščioję, rūmus aplankę ir koncerto žirgyne pasiklausę lankytojai galėtų užsukti puodelio kavos ar stiklinės sulčių.

O rūmuose vyninės bent jau artimiausius 5-erius metus būti esą negalės, mat gaudamas ES paramą muziejus įsipareigojo per tą laiką užsiimti kulinarine edukacine veikla. „Rūmų virtuvėje kepsim pyragus ir vaišinsim lankytojus“, – sakė direktorius.

Reikės daugiau darbuotojų

A. Bakanauskas užsiminė, kad plečiantis muziejaus ekspozicijoms reikės kelių papildomų darbuotojų, kurie prižiūrės naujai įrengtas sales rūmuose bei žirgyne.

Išgirdęs tai, meras papylė kritikos: „Minėjot, kad per metus muziejus gauna 50 tūkst. eurų pajamų. Vadinasi, per mėnesį uždirbate tik 4 tūkstančius. Manęs netenkina, kad šitiek investavus į visą kompleksą grįžta tik tokios sumos. Lietuvoje yra dvarų, kurie savo erdves išnaudoja kur kas intensyviau. Reikėtų ir jums apie tai pagalvoti. Tada nereikėtų atėjus čia prašyti lėšų papildomiems etatams“, – gana griežtu tonu kalbėjo rajono vadovas.

Meras nepraleido progos A. Bakanauskui prikišti ir to, kad jis neva iš žirgyno išgujo sportininkus. Muziejaus vadovas sakė negalintis prisiimti kaltės sau, mat ne jis nusprendė vidaus patalpoms rinktis tokias medžiagas, kurios sportinėms veikloms netinka.

„O dėl uždarbio... Muziejus nėra ta įstaiga, kuri neštų pelną. Gal išskyrus tik Jūrų muziejų, kuris lankytojams siūlo įvairiausių atrakcijų. O mes užsiimame švietėjiška bei moksline veikla, išlaikome tų sričių specialistus, ir Vyriausybė turi prie to prisidėti“, – atsakė Žemaičių dailės muziejaus vadovas.

Jis akcentavo, kad ir be sportinės veiklos žirgynas bus gyvas. Esą šiuo metu muziejus tariasi, kad kitąmet čia būtų atvežta ir eksponuojama paroda iš Olandijos, kurioje – itin brangūs išskirtiniai eksponatai. Neužtikrinus tinkamos apsaugos ir mikroklimato salėse apie tokias galimybes muziejui liktų tik pasvajoti.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.