Naujausios
Tiesa, dėl jos pastatymo datos būta tam tikrų nesutarimų. 1850 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus Plungės bažnyčios vizitacijos akte rašoma: „Vietoj senos medinės varpinės Jo Didenybės Leono Studzinskio pastangomis už Plungės paveldėtojo Jo Didenybės grafo Aleksandro Zubovo lėšas praeitą vasarą iš plytų išmūryta nauja trijų tarpsnių varpinė. Virš malksnomis dengto ir dažyto stogo – geležine skarda dengtas nedidelis kupolas, virš jo geležinis kryžius paauksuotais bumbulais“.
Remiantis šiuo įrašu, būtų galima spėti, kad varpinė iškilo 1849 m., tačiau pastato įrašyti 1850-ieji metai. Šis įrašas darytas ne varpinės pastatymo metais, o apie 1905-uosius, tad dabar sunku ir pasakyti, kuriuo šaltiniu remtis.
Kita svarbi data – 1861-ieji. Pasakojama, kad tais metais iš šios varpinės balkono tardytojas Mykolas Dobševičius perskaitė manifestą apie baudžiavos panaikinimą.
Vėliau, apie 1937-iuosius metus, statant dabartinę bažnyčią varpinę norėta nugriauti, o varpus perkelti į bažnyčios bokštus, tačiau tikintieji apgynė varpinę ir ją išsaugojo ateities kartoms. Bet tada reikėjo spręsti klausimą dėl pravažiavimo, nes už varpinės buvo gana status šlaitas, o naujoji bažnyčia buvo suprojektuota tiesiai ant Telšių–Kretingos vieškelio. Svarstyti įvairūs variantai, bet vis tiek iškovota, kad varpinė liktų ir patektų į šventoriaus ribas, o dabartinė Birutės gatvė nutiesta per dalį senojo šventoriaus – dabar važiuodami ja nė nesusimąstom, kad pervažiuojame kampą senosios bažnyčios pamatų.
Dar sykį varpinė į gana rimtą pavojų buvo patekusi 1936 metais, kada kunigas Feliksas Sragys sumanė išrūkyti jos pastogėje įsikūrusias bites. Besmilkydamas sukėlė gaisrą, kuris nuniokojo varpinės stogą ir perdangas. Bet jau kitais metais varpinė buvo sutvarkyta.
Plungiškiai dar atsimena, kad sovietmečiu varpinėje veikė muziejus ir trumpai – laidojimo namai. Dabar užlipus į varpinės bokštą galima išvysti net 5 varpus. Tiesa, vienas iš jų, maždaug 370-ies metų senolis, savo jau atitarnavo – yra suskilęs ir dėl to nenaudojamas.
Apie tai, kur dingo kiti du senieji varpinėje kabėję varpai, pasakojama įvairiai. Vieni teigia, kad juos iš Plungės per Pirmąjį pasaulinį karą išsivežė vokiečiai, kiti – kad gaisro metu visi varpinės varpai nuo karščio pertrūko, parapijiečiai paliko tik didįjį varpą, o kitus nurideno į pakalnę.
Taigi ilgą laiką varpinėje buvo likęs tik vienas suskilęs varpas. Iki 2001 metų, kada tuomečio klebono Donato Stulpino prašymu Vokietijos kunigas, garbės kanauninkas Gerhardas Lange iš Vokietijos atvežė ir padovanojo Plungės varpinei keturis didelius varpus – jie iki šiol skamba kelis kartus per dieną, kviesdami parapijiečius į šv. Mišias. Atsidėkojant už šią dovaną 2002 m. G. Langei buvo suteiktas Plungės garbės piliečio vardas.